Daugiau apie tai kalbėjo pats D. Dundulis.

– Mano paskaičiavimai yra iš informacijos, kuri yra viešoje erdvėje. Viešoje erdvėje yra tai, kad mūsų BVP pirmąjį ketvirtį kyla kažkur tarp 2–3 proc. Jeigu neklystu – 2,3 proc. Pasisakoma įvairiai, bet apie 2,3 proc. Mokesčių surinkta 9,3 proc. daugiau. 7 proc. iš kažkur atsirado – ne iš BVP didėjimo. Tie 7 proc. galimai atsirado iš padidinto alkoholio akcizo. Bet jie paprastai pirmą ketvirtį tikrai nedidėja, todėl kad kai kyla alkoholio pardavimai, akcizas sumažėja. Tai yra todėl, kad parduodami dideli kiekiai mažmenininkui. Pirmas ketvirtis – tikrai alkoholio – abejoju, ar surinko daugiau akcizo. Aišku, dėl darbo santykių apmokestinimo galėjo kažkiek surinkti mokesčių. Per tuos šaltinius 1–2 proc. galėjo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– 7 proc. jums kelia papildomų klausimų.

– Taip, iš kur atėjo. Faktas, kad tam tikras procentas – iš šešėlinės ekonomikos.

– Jūsų mintis yra ta, kad jeigu dabartinė valdžia priims tuos pakeitimus, kuriuos žada priimti, tas šešėlis didės, kaip ir buvo didelis prieš dešimtmetį.

– Žiūrėkite, žmonės yra protingi, elgiasi racionaliai. Dabar kažkas pardavinės nekilnojamąjį turtą ir turės susimokėti papildomai 36 proc. nuo gautų pajamų. Ką žmogus darys? Nueis į bankomatą, išsiims grynus pinigus, sumokės, tuos 36 proc. pasidalins. Būkime teisingi ir truputį pamąstykime.

– Ar tai bus ne tik su atsiskaitymu perkant kažkokius didelius pirkinius? Bet ir, pavyzdžiui, atsiskaitant už darbą?

– Faktas, kad tokios didelės įmonės kaip mes tikrai ne. Negaliu nieko kaltinti, bet mažose įmonėse galimai tokie dalykai gali padažnėti (ir šiandien nežinome, ar tas nevyksta).

– Lietuvoje vartojimas didėja ar mažėja? Ką jūs matote?

– Už pirmus keturis mėnesius vartojimas didėjo. Tačiau gegužės mėnesis, kuris, vadinkime, tik prasidėjo, neramina. Vartojimo augimas pradėjo mažėti. Jis dar nemažėja, bet augimas pradėjo mažėti. Mane tai gąsdina dėl to, kad ekonomikos lėtėjimo vienas iš veiksnių yra psichologija. Kai žmogus bijo dėl ateities, jis pradeda mažiau vartoti ir kaupti santaupas.

– Tą girdėjome jau keletą metų anksčiau, kai prasidėjo Rusijos karas prieš Ukrainą, žmonės nežinojo, ką daryti. Jeigu turėjo pinigų – jų neleido. Ar dabar yra tas sulėtėjimas dėl to, kad žmonės galvoja, jog jiems reikės mokėti didesnius mokesčius, ar yra karo baimė?

– Pirmiausia maisto prekių tai tikrai neveikia. Kai prasidėjo karas, galiu drąsiai pasakyti – makaronai ir konservai buvo iššluoti.

– Psichologija taip veikia.

– Taip, apyvartos maisto prekių buvo padidėjusios. Dėl karo žmonės šiek tiek apsiprato, šiuo metu tos psichologinės baimės yra stabilios. Nesakau, kad jų nėra, bet yra stabilios. Šiuo metu baimė atsiranda pirmiausia dėl to, kad jie nežino, kiek turės sumokėti. Pripažinkime, kad yra sunkiai gyvenančių pensininkų, jiems dar galimai papildomai prisidės nekilnojamojo turto mokestis.

– Ką tada reikėtų daryti? Reikia pinigų gynybai.

– Šiais metais, jeigu viskas gerai bus iki galo, bus 2 mlrd. papildomai daugiau. Nejaugi tie 2 mlrd. yra mažiau svarbūs nei tie galimai menami 500 mln.? Ar ieškodami tų 500 mln. nesugadinsime tų 2 mlrd.?

– Jūs sakote, kad valdžia turėtų palikti viską taip, kaip yra, ir pasiimti tą prieaugį, kuris bus šiaip ar taip.

– Tikrai nesakau, kad 100 proc. palikti taip, kaip yra. Ten, kur yra nebrangus nekilnojamojo turto mokestis, tikrai turi neapmokestinti. Ta kartelė turi būti žymiai anksčiau. Paskui – sveikatos draudimas, kur norima sužlugdyti privačias gydymo įstaigas – turi to nedaryti.

– Ar jūsų įmonių darbuotojai turi privalomąjį sveikatos draudimą?

– Neturi, bet planavome.

– Jūs nebeplanuojate po to, kai sužinojote?

– Mes nežinome. Jeigu žmogui išmokėti atlyginimą ir draudimą kainuos tiek pat, tada išmoki atlyginimą ir žmogus nusiperka tai, ko jis nori.