Savaitės pėdos

Saulės nuvarginti

Pirmoji rugpjūčio savaitė pradžiugino išties vasarišku oru. Saulutės išsiilgusios klaipėdietės pagaliau galėjo apsivilkti plonas sukneles, palaidines ir džiugina vyrų akis drąsiai apnuogintomis kojytėmis, pilvukais, nugaromis ir kitomis grožybėmis.

Paplūdimiuose – krutantis žmonių kūnų skruzdėlynas: regis, visas miestas patraukė prie jūros, stengdamasis kompensuoti nuo vasaros pradžios jaučiamą ultravioletinių spindulių stygių. Kepinant saulės spinduliams ir švelniai šnarant bangoms nesinori galvoti apie rimtus dalykus.

O vakare, nenorėdami nuvaikyti trapaus palaimos pojūčio, instinktyviai laikomės toliau nuo „dėžės“ su jos neigiama informacija apie korupciją, kyšius ir tarptautines rietenas. Tegul jie ten, Vilniuje, riejasi. Čia, prie jūros, dabar mus labiausiai jaudina, kaip apsisaugoti nuo vapsvų įgėlimų ir netikėto sparnuotųjų skruzdėlių antplūdžio. O dar erzina lentelės „Privati valda“, staiga užtveriančios kelią į gražiausius, miestiečių seniai pamėgtus poilsio kampelius. Gerai, kad vikrūs valdininkai paliko mums gabalėlį pajūrio. Kol kas.

Sostinės politikų sumaištis atrodo tokia tolima, nereikalinga ir neverta nė vienos šiltos dienos, praleistos prie jūros. Tai vėliau, kai orai suges ir vėl prapliups lietūs, klaipėdiečiai taip pat užsinorės „duonos ir reginių“ ir politikos vampyrų pasikeitimai įkandimais jiems pasirodys verti dėmesio.

Uostamiestis gerai padirbėjo – deramai priėmė ir, ačiū Dievui, palydėjo Jūros šventės svečius. Dabar galime ir patys pailsėti. Taip susiklostė, kad ir miesto valdžia, ir verslininkai savo atostogas planuoja iš karto po praūžusių linksmybių. Todėl valstybinėse įmonėse viršininkų dabar nėra.

„Ūkyje“ likę klerkai mėgaujasi juos užgriuvusia valdžia ir tingiai kratosi lankytojų, kaip įkyrių musių. Beje, šie jiems pernelyg neįkyri: kam stumdytis instancijose ir gadinti savo nervus, geriau traukti prie jūros. Gaudyti saulės spindulių ir mąstyti apie gera.