Ypač turint omenyje, kad po tokių susitikimų viešojoje erdvėje buvo formuojamas vienpusis naratyvas dėl didesnio gynybos biudžeto. Esu žurnalistas ir mus mokė kitaip – tokia praktika pažeidžia žurnalisto darbo principus ir profesinę etiką.
Dar daugiau – tokia komunikavimo schema labiau primena kremliaus informacinę metodiką (žymusis Tucker Carlson interviu – tik puikus pavyzdys, kaip režimai manipuliuoja „vieno balso“ naratyvais), o ne vakarietišką žiniasklaidos tradiciją. Kodėl? Nes uždaras valdžios „briefingas“, po kurio dalyviai viešumoje kartoja tą pačią liniją, nėra žodžio laisvė – tai informacinė vertikalė. Vakaruose „off the record“ naudojamas šaltinio apsaugai ir platesnio konteksto supratimui, o ne naratyvo brukimui.
Pagal SPJ, IFJ ir BBC gaires, „off the record“ turi aiškias ribas: žurnalistas gali gauti informaciją, bet negali jos viešinti, cituoti ar paversti naratyvu. Tai yra pasitikėjimo susitarimas, o ne politinių tikslų įgyvendinimo mechanizmas. Dėl šios priežasties profesionalūs žurnalistai Vakaruose apskritai vengia tokių susitikimų su politikais – jie riboja laisvę skleisti informaciją ir kompromituoja nepriklausomumą.
KAM atveju matome priešingą modelį — „off the record“ tapo politinės komunikacijos įrankiu, kuriuo mobilizuojamas pasirinktas žiniasklaidos ar viešosios nuomonės laukas, siekiant daryti netiesioginį spaudimą kitoms valdžios institucijoms.
Ir tai nėra pirmas toks atvejis. Prieš kelerius metus pats patekau į panašų Vilniaus miesto savivaldybės „off the record“ susitikimą su valdžios atstovais. Po kelių dienų net tokie leidiniai kaip LRT ar „Verslo žinios“ paskelbė straipsnius, remdamiesi tik vienu suinteresuotu šaltiniu, be informacijos patikrinimo ir kitų nuomonių. Vieno šaltinio žurnalistika – tai Lietuvos žiniasklaidos vėžys ir gėda. Kiekvienas kritiškai mąstantis žmogus turi išmesti bet kokią informaciją, jei joje yra tik vienas šaltinis ir viena vertinimo pusė. Kitaip nebelieka žurnalistikos – tik PR.
Situaciją dar labiau komplikuoja klausimai, ar dalis žiniasklaidos atstovų nėra susiję su valstybės finansuojamais projektais, studijomis ar analitinėmis programomis, apmokamomis viešais pinigais. Tokia dviguba pozicija – dalyvauti uždarose sesijose ir kartu formuoti viešą nuomonę – yra neetiška ir pavojinga demokratinei žiniasklaidai.
Šiame kontekste prisimintina ir istorija, kai Marius Laurinavičius, tuometinės ministrės nurodymu, buvo parskraidintas KAM kariniu lėktuvu. Kelionė iš Vienos (nepanašu į karo zoną) mokesčių mokėtojams kainavo beveik 6000 eurų. Kaip buvęs karo žurnalistas esu vykęs ir grįžęs iš įvairių karo zonų – niekaip nesuprantu tokio selektyvaus „rūpesčio“. Jeigu Marius kelionės išlaidų nėra grąžinęs valstybei (sunku būtų patikėti), tai jis nebe žurnalistas, o propagandistas už mokesčių mokėtojų pinigus. Tokio žanro profesija irgi egzistuoja – vadinasi propaganda. Tik vadinkime daiktus tikrais vardais.
Buvusios ministrės pirmininkės paviešintas Vyriausybės kanceliarijos dokumentas, kuriame minimi dalyviai, kelia dar daugiau klausimų. „TV3“ bandė sužinoti platesnį sąrašą, tačiau prisidengusi BDAR argumentais, KAM informacijos nesuteikė. Visuomenė turi teisę žinoti:
- Kas dalyvavo šiuose susitikimuose?
- Ar dalyviai, jų redakcijos, fondai ar organizacijos gavo finansavimą iš valstybės ar susijusių struktūrų?
- Kodėl „off the record“ informacija panaudota viešam naratyvui formuoti?
Tai negali būti palikta savieigai. Kitaip niekuo nesiskirsime nuo kremliaus. Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba ir Visuomenės informavimo etikos komisija privalo pradėti tyrimą – ar nebuvo pažeisti etikos principai, supainioti interesai ar bandyta daryti manipuliacinę įtaką žiniasklaidai.
Gynybos sritis yra nacionalinio saugumo klausimas. Jei čia toleruosime manipuliaciją, tai rytoj ji bus perkelta į mokesčių, švietimo, sveikatos ar rinkimų temas.
Žiniasklaida turi kontroliuoti valdžią, o ne vykdyti uždarus valdžios komunikacijos scenarijus. Kitaip tariant – arba renkamės tiesą, arba gyvename pagal kieno nors suformuotą liniją. Liberali demokratija šiuo klausimu turi tik vieną atsakymą: tiesą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)