Ji kol kas neatsako, ar pasitiki krašto apsaugos ministre Dovile Šakaliene.

„Vertinu lygiai taip pat, kaip ir partijos pirmininkas, ir galbūt dar griežčiau vertinu – kaip sabotažą“, – ketvirtadienį per Vyriausybės valandą Seime teigė premjerė.

Vėliau kalbėdama su žurnalistais I. Ruginienė teigė, kad galbūt parinkusi neteisingą žodį „sabotažas“, pasak jos, galbūt reikėtų situaciją apibūdinti kaip nesusipratimą.

Anot premjerės, gynybos biudžeto projektas parengtas anksčiau, skaičiai senokai žinomi ir aptarti, ir jie nebuvo keisti.

Tuo metu po neformalaus susitikimo KAM socialiniuose tinkluose paskelbta, jog kitų metų gynybos biudžeto projekte suplanuotas gynybos finansavimas iš tiesų nesiekia 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip žadėta.

„Keistai viskas atrodė, nes biudžetą formavome tikrai ne vieną mėnesį. Tai sudėtingas, darbui imlus procesas ir, man atrodo, procentuotė jau buvo iš anksto aiški, kiek skiriama gynybai. Galbūt neteisingai pavartojau žodį, galima jį pakeisti į nesusipratimą, kad Krašto apsaugos ministerija nesuprato arba ne taip giliai įsigilino į skaičius ir paskubėjo su sprendimais informuoti visuomenę“, – pabrėžė Vyriausybės vadovė.

Ji tvirtino turėsianti rimtą pokalbį su krašto apsaugos ministre.

Paklausta, ar pasitiki D. Šakaliene, I. Ruginienė sakė: „Na, šitas veiksmas atrodė tikrai labai keistai, ir kad atsakyčiau į šitą klausimą, pirmiausia noriu susitikti su ministre.“

Vyriausybės vadovė teigė telefonu kalbėjusi su šiuo metu komandiruotėje užsienyje esančia ministre ir jos neįtikino pateikti paaiškinimai, todėl nori susitikti akis į akį.

I. Ruginienė taip pat patvirtino užprašiusi KAM informacijos, kas organizavo neformalų susitikimą su visuomenininkais ir nuomonės formuotojais, kokia informacija jiems pateikta, „kieno iniciatyva, kodėl buvo būtent skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, kam tai buvo naudinga“.

„Man ne tiek svarbu, kas ją išgirdo, bet svarbu, kokio pobūdžio ir kokio turinio informacija buvo pateikta. Ir taip, kyla klausimas, kodėl buvo pakviesti tik tam tikri žmonės, o ne visa žiniasklaida“, – kalbėjo ji.

Susidariusią situaciją premjerė vadino nenormalia ir neatsakinga. Kaip neatsakingą ji įvertino ir kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro LRT pasakytą teiginį, kad jis girdėjęs apie politikų norą savivaldybėse investuoti į trinkeles, tai pateikiant kaip gynybos stiprinimą. Vadas ironizavo, kad trinkelės nėra tinkamas įrankis karui.

„Neatsakinga kariuomenės vadui komentuoti biudžeto formavimą per trinkeles“, – tvirtino premjerė.

Ji sakė pasigendanti komandinio darbo ir Vyriausybėje, ir Seime.

Kaip rašė BNS, Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) lyderis Mindaugas Sinkevičius ketvirtadienį „keistu žanru“ pavadino sprendimą KAM surengti kitų metų gynybos biudžeto pristatymą žurnalistams ir nuomonės formuotojams.

Anot jo, po šio pristatymo viešojoje erdvėje ir kilo spekuliacijos, neva gynybai kitąmet planuojama skirti mažiau lėšų, nei įsipareigota.

Premjerė trečiadienį pranešė, kad gynybai kitąmet bus siūloma skirti 5,38 proc. BVP, tačiau opozicijos politikai ir verslas nuogąstauja, jog Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius.

Abejones trečiadienio vakarą viešai neigė krašto apsaugos ministrė, pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius. Tai yra, jis leidžia laikytis plano, jog kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.

Kaip skelbė BNS, šių metų pradžioje iš šalies ir krašto apsaugos sistemos vadovybės sudaryta Valstybės gynimo taryba nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5-6 proc. BVP.

Toks finansavimo poreikis argumentuotas siekiu priimti Vokietijos brigadą iki 2027 metų ir iki 2030 metų pilnai išvystyti Lietuvos kariuomenės diviziją.