Labai norėčiau, kad Lietuvos visuomenė, žiniasklaida ir būtent STT, kuri atsakinga už antikorupcinius vertinimus, tik taip ir vertintų sprendimus, kurie paaiškinami „politiniu sprendimu“.

Būtent todėl inicijavome įstatymo pakeitimus, kurie įtvirtintų kaštų ir naudos analizę (KNA) kaip privalomą vertinimo metodą visame viešajame sektoriuje. Tikiuosi, kad perfrazuojant kolegą Raimondą Kuodį, Seimui pagaliau pavyks į valstybės sprendimų mechanizmą įdiegti sveiką protą.

Būtent R. Kuodis apie KNA būtinybę kalba jau du dešimtmečius – galima sakyti, jis šios idėjos krikštatėvis. Daugelis klausėsi, bet mažai kas girdėjo. Dabar pagaliau yra galimybė tai įgyvendinti įstatymo lygmeniu. Ir ne todėl, kad tai gražiai skamba, o todėl, kad to reikalauja pati realybė – ir Europos Sąjunga. Pagal ES direktyvas bei Europos Komisijos rekomendacijas, valstybės narės privalo vertinti viešųjų investicijų projektus pagal kaštų ir naudos principus bei visada palygintų alternatyvas. Kitaip tariant, KNA nėra išradimas – tai privalomas civilizuoto valdymo standartas, kurį mes iki šiol ignoravome.

Todėl Lietuvoje vis dar įmanoma pradėti projektą už milijonus eurų remiantis viena fraze – „strategiškai svarbu“. Kalbu ir apie skandalais virtusius energetikos projektus, ir apie Lietuvos gynybą – kai, atrodo, net neišmanančiam akivaizdu, kad reikia investuoti į oro erdvės gynybą, o mes planuojame pirkti brangius braziliškus transporto lėktuvus taikos misijoms palaikyti. Nei vėjų parkai elektrai gaminti, nei Valstybės gynimo tarybos sprendimas dėl orlaivių pirkimo neturėjo kaštų ir naudos analizės bei alternatyvų palyginimo. Audito komitetas prašė, prašė, bet paaiškinimų negavo.

Kaštų ir naudos analizė įpareigotų kiekvieną instituciją aiškiai atsakyti į keturis klausimus: kokią problemą sprendžiame, kiek tai kainuos, kokią naudą gausime ir kokios yra alternatyvos. Jei šių atsakymų nėra – sprendimo taip pat negali būti.

Ši sistema ne tik padidintų skaidrumą, bet ir leistų Lietuvai pereiti į aukštesnį valdymo lygį – nuo politinių pažadų prie duomenimis grįstos politikos. Ypač dabar, kai atsirado dirbtinio intelekto galimybės bei valstybė susistemino duomenis. Dirbtinio intelekto technologijos gali šią analizę automatizuoti ir leistų institucijoms realiu laiku matyti sprendimų poveikį. Tai būtų pirmas rimtas žingsnis į skaidrų, prognozuojamą ir ekonomiškai atsakingą valdymą. Tai būtų vienas pirmųjų geros praktikos pavyzdžių Europos Sąjungoje.

Aš tikiu, kad valstybė, kuri sugebės įtvirtinti KNA kaip nuolatinį sprendimų pagrindą, taps ne tik skaidresnė, bet ir stipresnė. Tai gera proga Seimo Ateities komitetui tai paversti dabartimi.