Panasonix, arba Naujieji piliečiai

Kuo daugiau žvalgaisi žmogus aplink, kuo daugiau tavasis žvilgsnis aprėpia, tuo labiau apima toks keistas jausmas: lyg ir viskas tvarkoje mūsų valstybėje, bet kažkas akivaizdžiai ne taip. Gražu viskas, net blizga, bet kažkaip lyg ne visai tikra. Tarsi apžiūrinėtum Kinijoje padirbtą grotuvą, nuo originalo išoriškai besiskiriantį tik viena raide pavadinime.

Panašų jausmą kadaise patyriau sovietų kariuomenėje – prieš kasmetines generolų vizitacijas. Mes, pilki eiliniai, tuomet šiūruodavome rikiuotės aikštę muilu, o jei būdavo žiema, gremždavome ir sniegą nuo kelio, kuriuo eis antpečiuoti dievai. Divizija gaudavo dar vieną pagyrimo raštą, mes spjaudydavomės, apžiūrinėdami sutrintas pūsles, o liberalesni karininkai šaipėsi į ūsą ir vadino šitą reiškinį „pokazūcha“. Lietuviško atitikmens šiam žodžiui iki šiol nesukūrėme – bet pačią techniką, man regis, labai neblogai įsisavinome. Briuseliui patiks.

Viskas gražu, ekonomika klesti. Na, šiek tiek painfliuojame, bet čia tik tokia laikina ekonominė influenca. Pragyvenimo lygis kyla, reformos vyksta. Visuomenė kasdien sąmonėja ir pilietiškėja – dar kiek, ir tapsime tikrais tolerantiškais europiečiais.

O geriau įsižiūrėjus – kažkas ne visai taip. Lyg ta viena nelemta raidelė grotuvo pavadinime.

Pilietiškumas iš tiesų auga, ir sparčiai – bent jau atskirų, kol kas dar nedidelių visuomenės grupių. Vis daugėja žmonių, besipriešinančių Kultūros ir Gamtos paveldo naikinimui. Atrodytų, jų protestus Valstybė turėtų pasitikti jei ne plojimais, tai bent tyliu palaikymu – juk būtent jie ir yra tie žmonės, prižiūrintys, kaip laikomasi įstatymų. Ir darantys tai nemokamai, visuomeniniais pagrindais. Puiki paspirtis įstatymų leidėjams ir Valstybės kontrolės institucijoms.

Bet panašu, kad valdžia tokiomis iniciatyvomis kažkodėl visiškai nesižavi. O kai kurie netgi atvirai susierzinę. Keista, sakyčiau.

Bene keisčiausia istorija, susijusi su moderniąja gamtosauga, neseniai nutiko Kuršių nerijoje. Prieš Nacionalinio parko direktorę buvo suorganizuotas piketas, kurio vienas organizatorių buvo, galima sakyti, vos ne tiesioginis jos viršininkas – Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas. Pasisėmęs patirties iš pilietinių visuomeninių judėjimų, jis savo ruožtu irgi suorganizavo pilietinę akciją, o pasimokęs iš kinų, išvadinusių Dalai Lamą teroristu, apšaukė savo neklusniąją pavaldinę, pernelyg stropiai besilaikančią įstatymų, stribe. Labai imlus žmogus, iš karto matyti.

Akcijoje dalyvavo, organizatorių teigimu, Nidos žvejai. Visų Nidos žvejų iš veido nepažįstu, bet bent jau porą vietinių žvejukų tai tikrai mačiau: vienas pagarsėjęs meškeriojimo „Sodros“ sūkurinėse voniose meistras, o kitas tai apskritai Jūrų laivyno specialistas, toks vos ne Bangpūtys. Tik pūstels – ir nėr. O dar įdomiau, kad šalia to didaus Sostinės gamtosaugininko socialliberalo it niekur nieko Žemaitijos vėliava mosikavo ir (buvęs?) mirtinas „paulauskininkų“ ideologinis priešas nuo prezidentinės apkaltos laikų. Štai kur solidarumas, štai kur vienybė, štai kur pilietiškumas!

Stebuklai, ne kitaip. Norite sužinoti, ką aš apie tai manau? O ką jau čia bemanysi, ir taip aišku. Viskas čia Panasonix, bičiuliai, ir tiek.