Išsekusi į klinikas iš vaikų namų atvežta mergaitė ne tik šokiravo, bet ir dar kartą parodė įsigalinčias mūsų visuomenėje ligas – abejingumą ir cinizmą.

Medikai labai aiškiai ir atvirai pasakė, kad mergaitė neteko daug svorio dėl prastos priežiūros. Ventos socialinės globos namų vadovė dievagojasi, kad vaiku buvo rūpinamasi, ir metė kaltinimus Šiaulių ligoninės medikams, kurie esą nesugebėjo pagelbėti vaikui. Šiauliečiai suskubo neigti kaltinimus.

Žodžiu, prasidėjo visuotinis mundurų plovimas. Jei ne kauniečių medikų atvirumas, istorija apskritai būtų neaiški.

Ventos socialinės globos namų interneto svetainėje yra nuoroda, skirta įstaigos naujienoms ir aktualijoms. Gal ten yra bent koks situacijos paaiškinimas, atsakymas į kraupius kaltinimus, kad neįgali mergaitė nesulaukė tinkamos globos namų priežiūros? Tačiau ten informuojama, kaip įstaigos darbuotojai vasario pabaigoje lankėsi Ventos miestelio bibliotekoje, prieš tai klausėsi koncerto, žodžiu, vien gražios ir šventiškos aktualijos. Ir nė žodžio apie kaip tik tomis dienomis kilusį skandalą.

Tai labai būdingas mūsų įstaigų, tarnybų, o gal jau ir visos visuomenės bruožas: kiškime galvas į smėlį, slėpkime bet kokias negeroves, tada gal pavyks išsaugoti nupudruotą įvaizdį. O pratrūkę skandalais skauduliai gal kaip nors užsimirš.

Tačiau tai gimdo tik dar didesnį abejingumą pareigai ir nepagarbą visuomenei.

Iš čia ir mokyklų vadovų tolerancija siautėjantiems chuliganams. Tegul nevaldomas moksleivis prilupa kokį nors lėtesnį vaiką, jį suluošina, bet svarbiausia – išsaugoti nepriekaištingos mokyklos reputaciją, prestižą.

Blogiausia, kaip rodo paviešinti faktai, kai kur ši tolerancija veši dar ir su mokyklų tėvų tarybų pritarimu. Vien dėl tos mistinės reputacijos.

Turime sukūrę įvairių viena kitą kontroliuojančių tarnybų, bet to akivaizdžiai nepakanka. Pernelyg dažnai į savo darbą žiūrime ne pagal jo kokybę, o pagal tai, kaip blizga munduras.

O juk būtent drąsa pripažinti savo klaidas paverčia žmogų stipriu ir kelia pagarbą.