Dvasios aristokratija

Sunku patikėti, bet prieš kelis šimtus metų Lietuvoje mūsų protėviai į savo mažamečius vaikus kreipdavosi įvardžiu "Jūs". Taip pat elgdavosi ne vien tėvai, bet ir seneliai, giminaičiai bei nepažįstami žmonės. Suprantama, ši etiketo taisyklė galiojo tik tarp bajorų ir dvarininkų. Iš pirmo žvilgsnio, dabar toks elgesys atrodo kaip visiškas anachronizmas, perdėtas mandagumas ir net manierizmas. Vis dėlto, įsigilinus, paaiškėja, kad tokia bendravimo forma reiškė ir davė tiems vaikams labai daug: kai į mažą žmogų kreipiamasi pagarbiai, jis ima save suvokti ir aplinkiniams pateikti kaip asmenybę, o ne kaip beteisį ir nuo pat vaikystės nelaisvą padarą.

Šios ir panašių į ją bendravimo formų išnykimas, įskaitant ir daugelį kitų išnykusių pasaulėvaizdžio būdų, žymi tai, apie ką šiandien šneka beveik visi. Viešajame gyvenime trūksta asmenybių, tikrų autoritetų (ne tų, kurie jais, lyg realybės šou projekte, apsimeta), tačiau kaip jie gali rastis ir užaugti, jei daugelyje mūsų vaikų darželių tebevyrauja sovietinis auklėjimas su visais savo psichologiniais paklusnaus tarno ugdymo ypatumais. Kai kuriose ikimokyklinio ugdymo įstaigose ryškiau nepasikeitė net personalas. Taip pat neteko girdėti, kad vaikų darželių auklėtojai, ypač mažuose miestuose ir kaimuose, būtų specialiai tobulinęsi po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo. Universitete, kuris rengė personalą toms įstaigoms, dar prieš dešimtmetį sėkmingai ir neproblemiškai dėstė tie profesoriai, kurie anais laikais buvo sovietinio vaikų auklėjimo korifėjai.

Senosios, dvarus menančios kultūros ženklų šiandien beveik nematyti ir todėl, kad realybėje beveik neįmanomi Šatrijos Raganos apysakų siužetai – mūsų laikų žmogus yra praradęs tai, kas anuomet vadinta žmogaus egzistencija. Mes nepatiriame tikrų tragedijų, kančios, liūdesio ir tikro džiaugsmo. Šiuos prabangius jausmus ir būsenas pakeitė traumų, terapijų, psichologinės anestezijos medijomis praktikos ir jų virtualus tikrumas, todėl šiandienis žmogus jau sunkiai begali pasakoti savo nuoseklią ir vientisą autobiografiją. Mandagumas, kuris dabar neretai atrodo esantis tuščia forma be turinio, yra tik paviršinis ženklas, žymintis tai, kad jo besilaikantysis nėra praradęs savo žmogiškumo.

Holokausto ir kitų žmonijos tragedijų istorija byloja paprastą tiesą – didžiosios pasaulio problemos prasideda nuo abejingumo.

Mūsų laikais tai, kas dvarų kultūroje vadinta stiliumi ir sieta pirmiausiai su raštingumu, tapo tiesiog patarimų, kaip madingai gyventi rinkiniu. Aprangos, rašto, namų apyvokos rafinuotumas, prieš tris šimtmečius rodęs priklausymą su kultūros bei dvasinėmis vertybėmis susijusiam sluoksniui, dabar jau reiškia tiesiog masinį žmogų. Stilius, gražaus ir doro gyvenimo būdų įvairovė, buvo negailestingai prarytas bolševikinių revoliucijų ir orientacijos į Azijos, daugiausiai mongolų bei totorių, tradicijas, todėl prieš šimtmetį gerbiamas žmogus mūsų visuomenėje tapo ne tas, kuris laikosi senųjų formų, o tas, kuris prie butelio nesidrovi trenkti kumščiu į stalą ir pasiųsti visus ir viską rusiškais keiksmais. Šiandien keiktis tarpasmeniniame ir viešajame gyvenime yra normalu todėl, kad tų žodžių, kurių nevaldo vidinė cenzūra, yra tiek daug, kad jie praranda savo sąsajas su tuo, ką iš tiesų reiškia ir žymi. Holokausto ir kitų žmonijos tragedijų istorija byloja paprastą tiesą – didžiosios pasaulio problemos prasideda nuo abejingumo: kai nekreipiame dėmesio į tai, kaip bendraujame, kaip kalbame, ką norime išreikšti, vulgarias formas anksčiau ar vėliau užpildo prievartos ir žiaurumo turinys.

Dabartinis mūsų gyvenimas, praradęs bet kokį dėmesį labiau rafinuotai, retesnei, todėl gražiai formai, primena paskutinįjį Antono Čechovo pjesės "Vyšnių sodas" veiksmą: tų, kurie atsimena, kaip gyveno mūsų šeimos praeityje, bėra beviltiška mažuma. Visi kiti tiesiog keikiasi, keikia ir save, ir kitus, nes tai, ką turėjome paveldėti, yra siaubingai nutrūkę. Dabartinį politikos, literatūros ir kitų menų, net mokslo diskursą neretai galime apibūdinti kaip vientisą masę, kurioje nėra vietos jokiam kitoniškumui. Kai viskas yra vienoda, kiekvienas žmogus tėra daugybės kitų žmonių kopija, kai nelieka iš žydiškosios tradicijos mus galinčio pasiekti kreipinio į kitą žmogų, išnyksta bet kokia sąžinė ir gėda: jei kiti yra tokie pat, koks esu aš, nebelieka prieš ką gėdytis, nereikalingos jokios moralės normos, išrastos pirmiausiai tam, kad žinotume, kaip elgtis su kitokiais žmonėmis, nei esame mes.

Ir vis dėlto, net dabar išlieka žmonių, kurie nepasiduoda sovietinės armijos "dedovščinos" diktuojamam tujinimui (nes kitas esąs jaunesnis ir mažiau vertas), pristabdo savo emocijas ir kuria savąsias aplinkas, labai gerai prisimenančias, kas, kaip ir kodėl mes esame. Paradoksas tas, kad šiems žmonėms visiškai nereikalingas masių dėmesys, populiarumas, galia ir kiti beformės visuomenės atributai – jie gyvena pagal senuosius papročius, nors laikai yra beviltiškai pasikeitę. Tokių žmonių neįmanoma atpažinti nei pagal visuomenines pareigas, nei pagal išsilavinimą, nei pagal darbo vietą ar karjeros sėkmę. Pakanka su jais tik kiek ilgiau pasikalbėti, ir tampa akivaizdu, kad tai, kas istorijoje vadinta aristokratų luomu su dvarais, daiktiškąja ir elgesio kultūra, šiandien yra dvasios aristokratija. Vienas svarbiausių požymių, identifikuojančių tokį aristokratą, yra kilnumas – atsisakymas kalbėti ir daryti tai, ką diktuotų žemieji instinktai. Kol tokie žmonės nėra masiniai ir kol tenkinasi buvimu be prievartos prieš kitą žmogų, galime būti įsitikinę, kad pasauliui negresia naujasis fašizmas ar socializmas. Esminis ir kone vienintelis ypatumas, leidžiantis save tapatinti su dvasine aristokratija, yra puiki atmintis, nulemianti ir teisingumą, ir moralę, ir grožį.



NAUJAUSI KOMENTARAI

kauniete-suvalkiete

kauniete-suvalkiete portretas
Labai reiksmingas musu laikmeciui straipsnis tenka tik apgailestauti ,kaip mes save sumenkinom. ...Nepriklausau nei vienai religiniai bendruomeniai,[,nes seniai ! netikiu pasakomis] taciau! =====Kaune esu girdejusi ir [atsitiktinai]bendravusi ---mes turime viena Dvasios Aristokrata --==tai S.Tamkevicius.Prisiminimai malonus -kilnus Dvasios Aristokratas[nors ne is dvarininku;juokauju];jeigu ateityje dvasininkai taps ir teveliais -jo seimoje augs mazieji dvasingi aristokratai;ko manau,nestokoja ir autorius; aktuali tema ;bet gyvenimo tempas neleidzia zmonems pamastyti apie bendravimo grozi …..

Fanaberikui

Fanaberikui portretas
Jei jau rašydamas apsimeti kad esi kažką žinantis, tai dar gal laikas sužinot kad nurodomasis kreipinys "y" rašomas į nosinė. Aišku byby?

Žemyna

Žemyna portretas
Gal prieš 40 m. vienas dainuojamosios poezijos atlikėjas, po apsilankymo JAV, pranašavo liūdną kultūros ateitį. Tai pranašystei jį pastūmėjo ten prasidėjusi pop-kultūra. Buvo paskelbta, jog visi žodžiai bei elgesys tinkami vartoti viešumoje (kaip primena mūsų jaunąsias lituanistikos mokslininkes! - kaip kalbi/rašai, taip ir gerai, visi žodžiai teisingi, žargonas - teisinga, vulgarybės teisinga). Kokybės, galantiškumo, atjautos, pagarbios elgsenos - nereikia, tai atgyvenos. Duokit kelią chamizmui visur. Ar iš kultūros aukštumų šiandien ant scenos lipa, kas įsigeidęs? Nereikia nei balso, nei gaidų išmanymo, nei kokybiško dainos teksto. Ir tokie „šedevrai” skamba per LRT. Jei esi meno beraštis, tada belieka šokiruoti, provokuoti, vulgariai elgtis, kalbėti ir pan.
VISI KOMENTARAI 9
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

  • Medžioklės sezonas atidarytas
    Medžioklės sezonas atidarytas

    Ankstų 1939 m. ar 1940 m. žiemos rytą plynuose miškatundrės tyruose, spaudžiant kaulus geliančiam šalčiui, it rujojančių vištų pulkas, į nežinią brido tuntas sovietinių karžygių. Baikščias, nerimo ir baimės sklidin...

    3
  • Idėjų ir herojų badas
    Idėjų ir herojų badas

    Iš Seimo pirmininko V. Pranckiečio nori atimti apsaugą. Antra vertus, kam ji jam reikalinga? Nebent apginti nuo buvusios partijos kolegės A. Širinskienės. Bet tokiu atveju apsaugos tada reikėtų ir ne vienam eiliniam parlamentarui. ...

    11
  • PISA tekstai ir kontekstai
    PISA tekstai ir kontekstai

    Kas trejus metus, artėjant PISA tyrimo ataskaitai, europiečius ima krėsti lengvas panikos drebulys. O jei 15-mečiai ir vėl pasirodys bukesni nei jų pirmtakai prieš trejus metus ar, neduokdie, kaimynai?! Ta pati įtampa, ar už lango 1999-ieji, ar ...

    5
  • Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą
    Mintys prieš NATO viršūnių susitikimą

    „Paklauskit jo apie kapines, Deanai“, – JAV prezidentas Lyndonas Bainesas Johnsonas pasakė savo valstybės sekretoriui Deanui Ruskui, kandžiai paminėjęs daugiau kaip 20 000 JAV karių, palaidotų šalyje, už kurios išvadavim...

    7
  • Moksleiviai lieka „ant ledo“
    Moksleiviai lieka „ant ledo“

    Naujausias Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) moksleivių gebėjimų tyrimas rodo, kad pagal visus vertintus kriterijus Lietuvos penkiolikmečių raštingumas ir toliau nesiekia EBPO šalių vidurkio. Dar blogiau yra tai, ...

  • Karas dėl pensininkų
    Karas dėl pensininkų

    Politikai žaidžia karą. Visuose frontuose iškasti apkasai. Gilesni ir nelabai. Iš jų vis įnirtingiau šaudoma. Kartais nugriaudi 3 eurų mėnesio vertės salvė. Kartais – net 8 eurų. Opozicija driokstelėjo iš galingiaus...

    3
  • Valdžia apiplėš visus vartotojus, o ne bankus
    Valdžia apiplėš visus vartotojus, o ne bankus

    Bankams ruošiamas mokestis tuštins ne bankų, o visų Lietuvos vartotojų kišenes. Įkainių šuolis neaplenks ir verslo, ypač smulkaus. ...

    1
  • Vidinės tylos dovana
    Vidinės tylos dovana

    Paparčių Aušrinės Marijos vienuolyne mūsų, svečių, gal septyni. Kadangi tyla, nei susižinome, nei susipažįstame. Mes atvažiavome pabūti seserų kiaurai permelstoje tyloje. Kai kurių svečių veidai jau spindi tylos ir maldos nuskaidrintomis...

    3
  • Kas iš tiesų nori sunaikinti vidurinę klasę?
    Kas iš tiesų nori sunaikinti vidurinę klasę?

    Mano pasiūlymas pakoreguoti neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) taikymą gyventojų pajamoms sulaukė Seimo palaikymo, tačiau kartu ir aršaus opozicijos atstovų – liberalų ir konservatorių – pasipriešinimo. ...

    10
  • 45 reveransai sliūkinančiai kiaulei
    45 reveransai sliūkinančiai kiaulei

    Į Lietuvą sugrįžta carinės baudžiavos laikai, kai chlopai turėjo lenktis pravažiuojančiai ponijai. ...

    13
Daugiau straipsnių