Tenka pripažinti, kad šiandien besibaigianti rinkimų į Seimą kampanija buvo nuobodi. Nepalyginsi su tuo, kas dėjosi prieš ketverius metus, kai į Seimą žygiavo Arūno Valinsko vedami pramogų pasaulio atstovai.

Melodramos elementų įnešė tik tiesioginiame debatų eteryje Algirdo Patacko sudaužyta stiklinė. Tik kad to veiksmo padariniai vis tiek buvo itin menki – Socialistinio liaudies fronto lyderio Algirdo Paleckio šutvės tai neužčiaupė – jie ir toliau aiškino, kad „anais laikais“ visi turėjo butus, darbus, mašinas ir niekam nieko netrūko. Tiesa, viena šukė sužeidė Lenkų rinkimų akcijos atstovei pirštą, bet ši sakė nepykstanti.

Tiek tad to triukšmo. Kur kas liūdniau, kad ir idėjų šulinys, iš kurio partijos sėmėsi minčių poryt vyksiantiems rinkimams, regis, išsekintas sausros. Toks įspūdis susidarė ir stebint debatus televizijose, ir skaitant trumpus politinių partijų teiginius aktualiausiais valstybės gyvenimo klausimais, kuriuos dienraštis spausdino visą šią savaitę. Reikia pabrėžti, kad kai kurios apie vietas naujajame Seime svajojančios partijos apskritai nepasivargino atsiųsti atsakymų, nors dienraštis jų laukė beveik mėnesį. Tikriausiai ne visi politikai mano, kad prisistatyti rinkėjams būtų mažų mažiausiai geras tonas.

Tos partijos, kurios vis dėlto išdėstė savo nuostatas, dideliu originalumu nepasižymėjo. Didžiausia valdančioji partija žada tai, ko nepadarė per ketverius metus, – apšilome kojas, o dabar viskas tikrai tikrai pavyks. Jos partneriai bando laviruoti viduryje, siūlo „trečiąjį kelią“, o dabartinė opozicija viską reformuos ir padidins, tiesa, nutyli, kokiais būdais.

Tad kur kas įdomiau ne tai, ką kalba partijų lyderiai, o tai, ką nuspręs tauta, kuri, bent jau žvelgiant į išankstinio balsavimo aktyvumą, prie balsadėžių veržiasi labiau nei per praėjusius rinkimus. Ar Seime matysime tuos pačius veidus, tik galbūt kitokį jėgų pasiskirstymą, ar parlamentas bus margas lyg pažirusios stiklinės šukės.

Kita vertus, blogiausia, kas gali nutikti, – tai įsipjausime pirštą.