Praėjusiais metais bendruoju pagalbos telefono numeriu 112 Lietuvoje sulaukta daugiau nei 3 mln. skambučių.
Bendrojo pagalbos centro (BPC) duomenimis, šiemet per mėnesį telefono numeriu 112 skambinta apie 270 tūkst. kartų. Vienam BPC operatoriui per 12 valandų pamainą tenka priimti apie 150 įvairių pagalbos prašymų. Deja, dar gana dažnai gyventojai nežino, kokiais atvejais šiuo telefonu galima skambinti.
Nors pagalbos telefonu reikia skambinti tik tada, kai staiga iškyla grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ir turtui ir kai pagalbos tarnybos turi nedelsdamos atvykti į nelaimės vietą ir suteikti skubią pagalbą, centro operatoriai neretai būna atakuojami paliktų ir įskaudintų įsimylėjėlių, skambinama pametus mobilųjį telefoną, skundžiamasi, kai neįleidžia į naktinį klubą.
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento, telefonu 112 skundžiamasi, kad bute dingo elektra, reikia taksi telefono numerio, darbdavys laiku nesumokėjo atlyginimo, sugedo automobilis, supykdė eilės pasienyje.
BPC Vilniaus skyriaus jaunesnioji specialistė Jolita Pilinkaitė-Švenčionė sako, kad kartais gyventojai net nesusimąsto, kad skambindami pagalbos numeriu 112 dėl buitinių, socialinių ir kitų problemų tik be reikalo užima telefono liniją, kai galbūt tuo metu skubi pagalba būtina kilus gaisrui ar įvykus eismo įvykiui.
Netrūksta ir melagingų skambučių. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo Administracinių teisės pažeidimų kodekso pakeitimai, kurie numato, kad už BPC pareigūnų darbą trukdančius skambučius, taip pat už garbę ir orumą įžeidžiančius komentarus skambinantys bus baudžiami įspėjimu, bauda nuo 300 iki 500 litų arba net areštu nuo 15 iki 30 parų.
Pasak J.Pilinkaitės-Švenčionės, būna, kad pranešama, jog Kaune kilo gaisras, bet operatoriai mato, kad skambinama iš Vilniaus. Paklausus, kaip žmogus, būdamas sostinėje, regi gaisrą Kaune, greitai padedamas ragelis.
Pagalbos telefono numeriu dažnai skambina ir psichikos ligoniai, ypač per pilnatį. Neretai skambina ir mobiliųjų telefonų remontuotojai – jie mėgina įsitikinti, kaip veikia jų taisytas telefonas: paskambina, pasisveikina, o sulaukę atsakymo išjungia jį.
"Tėveliai taip pat turėtų atsakingiau žiūrėti į vaikų išdaigas ir neleisti jiems žaisti mobiliojo ryšio telefonais, nes yra buvę, kad vaikai pagalbos numeriu 112 skambino visą dieną", – pabrėžė J.Pilinkaitė-Švenčionė.
Tiesa, kaip ji teigė, anksčiau sutuoktiniai ir sugyventiniai, kartais tik norėdami pagąsdinti policija, skambindavo dėl buitinių konfliktų ir smurtavimo, bet nuo šių metų, įsigaliojus smurto valdymo įstatymui, tokių skambučių sumažėjo.
"Dabar, jei vienas partnerių praneša, kad jo antroji pusė smurtauja, pastarasis moka baudą arba jo laukia areštas. Bet jei atvykus policininkams, juos, pavyzdžiui, kvietusi moteris jau nenori, kad sutuoktinis būtų baudžiamas, ir tvirtina, jog šis atsiprašė ar net nesmurtavo, tokiu atveju jai pačiai teks mokėti baudą už melagingą iškvietimą. Todėl dabar skundžiasi tik tie, kurie iš tiesų patiria smurtą, arba tie, kurie dar nežino, kad teks mokėti baudas", – tvirtino J.Pilinkaitė-Švenčionė.
Neretai gyventojai pagalbos telefonu 112 skambina ne iš įvykio vietos, nors tikslingiausia pagalbą kviesti būtent iš jos, nes ten esantis žmogus geriausiai žino situaciją ir gali suteikti naudingos informacijos. Pavyzdžiui, jei kviečiama greitoji medicinos pagalba, esančiam įvykio vietoje medikai gali paaiškinti, kaip nukentėjusįjį gaivinti.
Naujausi komentarai