Apie Joniškės kapines ir ten klestinčią netvarką galima rašyti romanus. Mano pačios trys artimieji ten palaidoti. Galiu pasakyti, kad ten vagys vaikštinėja nuolat.

Dar prieš 14 metų, kai laidojome savo žmogų, vagys stovėjo už nugaros. Kai tik kapą supylė ir vainikus sudėjo, vyras įspėjo tuos žmones, kad neliestų gėlių. Bet jie jas pasiėmė kitą dieną, neliko visų rožių.

Aš negaliu atsistebėti, kad Joniškės kapinėse nakčiai neuždaromi kapinių vartai. Tai žinau, nes kiekvieną vakarą į Tauralaukį važiuoju žiūrėti anūkų, o namo grįžtu beveik naktį Joniškės gatve.

Dieną neleidžiama mašina įvažiuoti, o naktį vartai visada atlapi iki galo. Ten ne tik gėles, bet ir antkapius gali pavogti. Niekur Lietuvoje nesu nieko panašaus mačiusi.

Kartą tvarkiau kapą, prie manęs priėjo nepažįstamas vyras ir paklausė, ar nebijau čia viena darbuotis pasipuošusi tokiais gražiais papuošalais. Todėl jau daug metų ten be vyro neinu. Ten bet kuriuo metų laiku gali sutikti įtartinų žmonių, kurie nežinia, ką veikia, bet tikrai nelanko kapų.

Netikiu, kad viršininkė to nežino. Nereikia jokių skylių tvorose, vartai atviri, tartum vagis vilioja. Nelabai suprantu, kam tie sargai ten reikalingi ir ką jie veikia.