Įsivaizduokime statinį, kuriame vyksta sparti gyventojų kaita. Dar daugiau, įsivaizduokime tokį pastatą, kuris dėl nepaaiškinamų iracionalių priežasčių, lyg medus širšes traukia tam tikros rūšies žmones, o pastarieji lyg susitarę palieka jame savo neišdildomą pėdsaką.

Be abejonės, egzistuoja pasaulyje ir tokios vietos, kurių aura yra tiršta bei tokia klampinanti, jog atrodo, kad jų koridoriuose ir kambariuose vis dar klajoja didžiųjų kūrėjų vėlės.

Būtent toks yra viešbutis "Chealsea" Manhatane Niujorke. Statytas bei įrenginėjamas jis buvo nuo 1883-iųjų iki 1885 metų ir pirmą kartą atidarytas 1884 m.

Šis dvylikos aukštų raudonų plytų pastatas per savo egzistavimo laikotarpį dėl nesuvokiamų priežasčių pritraukė visą tuntą kultūros atstovų – rašytojų ir mąstytojų, aktorių ir režisierių, muzikantų, vizualiojo meno atstovų, dizainerių ir netgi tokį žmogelį vardu Andy Warholas (1928–1987).

Viešbutį "Chealsea" statė architektų firma "Hubertas, Pirsonas ir Ko". Šis naujojo Karalienės Anos ir Viktorijos naujosios gotikos architektūrinius stilius jungiantis pastatas buvo vienas pirmųjų gyvenamųjų-nuomojamų privačių daugiabučių Niujorke ir tuo laiku – pats aukščiausias pastatas mieste.

Minėta kompanija dar iki viešbučio "Chealsea" buvo sukūrusi sėkmės sulaukusį gyvenamąjį būstą specialiai menininkams, mat vienas kompanijos dalininkų, architektas Philipas Gengembre‘as Hubertas (1830–1911) vadovavosi Prancūzijos filosofo Froncoiso Marie Charlesio Fourier (1772–1837) idėjomis. Šio ankstyvojo socializmo atstovo doktrinos skelbė, kad kiekviename pastate turi gyventi konkrečios profesijos atstovai ir jų būstas turi būti pritaikytas profesinėms bei asmeninėms reikmėms.

Vadinamųjų "Huberto namų klubo" (šešių aukštų, pastatytas 1880 m.) apartamentų sėkmė paskatino firmą sukurti daugiau panašių pastatų. Vadovaujantis minėtomis idėjomis, viešbutyje "Chealsea" patalpos ir interjeras buvo įrengti taip, kad nevaržytų kūrybinio darbo ar įkvėpimo paieškų. Tam, kad jo gyventojai galėtų dėl nieko nesukti galvos, pastate numatyta laikyti apdailos darbininkų, elektrikų ir santechnikų brigadą, kuriai pastato kūrėjai rezervavo dalį butų.

Tarp išskirtinių architektūrinių bruožų verta paminėti subtilius gelžbetonio balkonus augalams bei didžiuosius laiptus, besidriekiančius dvylika aukštų. Per savo egzistavimo laikotarpį viešbutis ne kartą bankrutavo, keitė savininkus, tačiau, nepaisant iškilusių sunkumų, nugyveno itin spalvingą gyvenimą.

Būtent bankrotas nutraukė P.G.Huberto socialistinės komunos eksperimentą. 1905 m. viešbutis "Chealsea" pakeitė savininkus ir tapo prabangiu viešbučiu. Vis dėlto nepaaiškinama meno kūrėjų trauka šiam statiniui išliko. 1966 m. viešbutis "Chealsea" buvo pripažintas vienu svarbiausių Niujorko objektų, o 1977 m. įtrauktas į nacionalinį istorinių JAV vietovių registrą.

Šioje vietoje lankėsi ar buvo apsistoję Markas Twainas (1835–1910), O.Henry (tikrasis vardas Williamas Sydney Porteris 1862–1910), Thomas Wolfe‘as (1900–1938), Jackas Kerouacas ir jo bičiuliai, Simone de Beauvoir (feminizmo patriarchė, 1908–1986) ir Jeanas-Paulis Sartre'as (egzistencializmo guru, 1905–1980), Charlesas Bukowskis (1920–1994) ir daugybė kitų. Iš muzikantų galima paminėti Tomą Waitsą (1949), Jimą Morrisoną (1943–1971), Bobą Dylaną (1941), Alice‘ą Cooperį (1948), Jimį Hendrixą (1942–1970), Cher (1946), Pattį Smith (1946), Iggy Popą (1947), Madonną (1958), Edith Piaf (1915–1963), grupių "Pink Floyd" ir "The Grateful Dead" narius bei daugelį kitų. Iš režisierių – Stanley Kubricką (1928–1999) ir čeką Milošą Formaną (1932), o iš vizualiojo meno kūrėjų – dailininką Jacksoną Pollocką (1912–1956) ir jau minėtą žmogelį A.Warholą.

Būtent čia apsistojęs velsiečių poetas Dylanas Thomasas (1914–1953) mirtinai apsinuodijo alkoholiu (paskutinieji jo žodžiai prieš mirtį: "Ką tik išgėriau 18 gryno viskio taurių. Manau, kad tai – rekordas). Būtent šioje vietoje mokslinės fantastikos rašytojas Arthuras C.Clarke‘as (1917–2008) parašė savo šedevrą "2001-ųjų kosminė odisėja" (2001: A Space Odyssey, 1968). Būtent čia, pasak legendos, vienu metu gyvenę Janis Joplin (1943–1970) ir Leonardas Cohenas (1934–2016) smagiai praleido laiką, o nemokša "Sex Pistols" bosistas Sidas Vicious (1957–1979) "abipusiu sutarimu" paskerdė savo draugę Nancy Spungen (1958–1978).

Viešbutis "Chealsea" yra ne kartą tapęs filmų veiksmo vieta arba jų kūrimo aikštele, taip pat apie jį sukurta dokumentikos juostų, jam teko garbė būti įamžintam romanuose ir dainose. Būtent tas pats A.Warholas apie šio viešbučio gyventojus sukūrė eksperimentinį filmą "Chealsea merginos" ("Chealsea Girls", 1966). Šis kūrinys neliko neįvertintas, 1968 m. A.Warholo kaimynė – tokia feministė Valerie Solanas (1936–1988) į jį šovė iš pistoleto.

Susidaro įspūdis, jog tarp menininkų galioja nerašytas susitarimas, jeigu nebuvai įkėlęs kojos į viešbutį "Chealsea", negali vadintis menininku. Minėtas čekas M.Formanas pasakojo, jog po filmo užbaigimo 1967 m. jam nelikę pinigų. Kažkas režisieriui pataręs, jog viešbutyje "Chealsea" jis galėsiąs likti tol, kol ras lėšų.

"Tuo metu viskas, ką aš žinojau apie "Chealsea", buvo tik tai, jog ten gyvena kai kurie hipių pasaulio žmonės. Vis dėlto nežinojau, kad tas pastatas turi lėčiausią liftą visoje šalyje", – pastebėjo M.Formanas.

Viešbutis traukia ne tik menininkus, daugelis svajoja bent pauostyti tą vietą, kurioje orą pagadino koks nors jų dievukas, tad rezervuoti šio viešbučio kambario ilgą laiką buvo neįmanoma. 2011-ųjų vasarą nauji viešbučio savininkai uždarė duris lankytojams, prasidėjo renovacija, kuri baigsis 2018 m. Meno ir autentikos mėgėjai nerimauja, jog pokyčiai gali sugadinti pastato aurą.