Žmonės seniai kalba, kad visų kadencijų metu, ar būtų kairiosios, ar dešiniosios jėgos valdžioje, VSD visada kontroliavo Tėvynės Sąjunga. Tai esą visais laikais būdavo jos politinė sąlyga.

Sunku pasakyti, ar tai yra tiesa, bet tos kasmetinės ataskaitos vis išduoda, kad nėra dūmų be ugnies. Pavyzdžiui, sakykime, šioje ataskaitoje šalia didžiausios grėsmės, Rusijos, atsirado ir Kinija.

Kyla klausimas, ar tai nėra netiesioginis mėginimas pateisinti buvusio konservatorių užsienio reikalų ministro padarytą nesąmonę su Taivanu?

Dar viena į akis krentanti naujiena – kad trąšų tranzitas per Lietuvą kelia grėsmę valstybei. Čia išvis sunku suprasti, kokią grėsmę gali kelti prekių vežiojimas. Gal birių krovinių vagonuose, riedančiuose per mūsų šalį, gali slėptis okupantų kareiviai? Kad taip būtų buvę, taip pat neteko girdėti, bet trąšų gabenimas vis tiek vadinamas grėsme. Keista.

Tai nori nenori susišaukia su buvusios konservatorių vyriausybės sprendimu nutraukti Baltarusijos įmonės trąšų tranzitą per Lietuvą. Sutartis su ta lukašenkine įmone buvo nutraukta vienašališkai, todėl dabar turime 12 mlrd. dolerių ieškinį mūsų šaliai.

Ar šioje situacijoje naujoji grėsmių ataskaita irgi nėra siekis pateisinti nelabai apgalvotą konservatorių vyriausybės sprendimą? Juolab kad jis valstybei gali kainuoti beveik 70 proc. metinio biudžeto pajamų ir tada vienaip ar kitaip iškils atsakomybės klausimas.

Labai nemalonu, kad šitą grėsmių ataskaitą iškart pasigavo girtuokliavimu pagarsėjusi Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. Ji ne tik bjauriais žodžiais išvadino mūsų Prezidentą, bet ir pagrasino, kad prieš Lietuvą imsis ne diplomatinių, o „praktinių“ veiksmų. Matyt, ji turėjo galvoje galimą arba net būsimą mūsų šalies okupaciją.

Taigi paskelbus apie tas grėsmes, jų atsirado dar daugiau. Baisu. Norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visada. Visa tai primena nevaldomą konservatorių norą vis siutinti neprognozuojamą Rusiją.

Tik tokia pozicija kažin ar yra mums naudinga. Kaip kažkada, dar prieš prasidedant karui Ukrainoje, yra rašęs žurnalistas Saulius Pocius, mes, rinkėjai, valdžią samdome ne tam, kad ji vestų mus į karą, o tam, kad jo žūtbūt išvengtume.