Neseniai lankiau vairavimo kursus vienoje vairavimo mokykloje, todėl galiu pasidalyti ir savo patirtimi. Aš ir dvi mano kolegės pasirinkome šią mokyklą, nes ji buvo arti mūsų darbovietės. Kaina taip pat buvo prieinama. Tuo ir baigėsi visi pranašumai.

Teorijos egzaminą išlaikėme greitai, kadangi tai priklausė nuo mūsų pačių. Kai prasidėjo praktinė dalis, prasidėjo ir linksmybės.

Pirmasis instruktorius, su kuriuo važiavau šešis kartus, visiškai nieko neišmokė. Maniau, kad pati esu nevykėlė ir man nelemta vairuoti. Jis neturėjo jokios mokymo sistemos nei aikštelėje, nei gatvėje. Tik nuolat pasakojo apie savo asmeninį gyvenimą ir garsiai klausė muzikos.

Dabar stebiuosi, kaip sugebėjau nesukelti avarijos.

Kantrybės taurė buvo perpildyta, kai jis pasakė, kad man galima tik aikštelėje važinėti ir tik automobiliu, turinčiu automatinę pavarų dėžę.

Tikrai norėjau viską mesti, bet nuėjau į mokyklą, kur ta pati direktorė ir administratorė įkalbėjo, kad keisčiau instruktorių, nes jos ir pačios žinančios, jog maniškis nieko gero neišmoko.

Tad pradėjau mokytis vairuoti su kitu instruktoriumi. Jis buvo griežtesnis, bandė kažką aiškinti, bet tik gąsdino. Išlaikiau mokyklinį egzaminą iš pirmo karto, tačiau tik todėl, kad intensyviai mokiausi su vyru.

Administratorė vis kalbėjo, kad tie, kurie ateina nemokėdami vairuoti, perka dar daugiau papildomų važiavimo užsiėmimų valandų. Aišku, neapsimoka stengtis išmokti vairuoti per privalomus važiavimus – jiems daug geriau ir pelningiau, jei klientas perka papildomas pamokas.

Prieš pat antrąjį egzaminą "Regitroje" nusipirkau vieną papildomą pamoką, kad prisiminčiau pratimus aikštelėje.

Tuomet ir prasidėjo nuotykiai. Mums važiuojant jos link užsidegė degalų lemputė, ir instruktorius pradėjo dejuoti, kaip dabar grįš namo. Mane jaudino tik rytojaus egzaminas. Už pamoką buvau sumokėjusi. Mano pamoka tam instruktoriui buvo paskutinė. Tikriausiai todėl atliekant pratimus jis užsnūdo.

Esu labai nusivylusi mokymo kokybe. Baisu. Jei ne vyras, tikrai nebūčiau išmokusi vairuoti. Dabar jau turiu vairuotojo pažymėjimą. Jį gavau po antro egzamino, o mano kolegė – po ketvirto, bet tik dėl mūsų pačių kruvino darbo, o ne jų dėka.