Čia keistas pavadinimų šišas, kuriame – du priešingi atvejai. Na kam atėjo į galvą galbūt pavadinti Kauno paveikslų galeriją Jurgio Mačiūno vardu? Sovietmečiu statytam pastatui (tiesa, tiems laikams puikiam) šis vardas tinka kaip karvei skudučiai, o ir galerija kaip tokia kardinaliai kertasi su didžiojo menininko idėjomis. Be to, visai netoliese memorialinė lenta ir gana fliuksinė J.Mačiūno aikštė. Ai, tokių idėjų autoriai, lengvesnio jums pagirių sindromo.

Visai kitas dalykas būtų J.Mačiūno vardo suteikimas Kauno oro uostui (jei pastarąjam apskritai kokio nors reikia). J.Mačiūnas ir Jonas Mekas yra du lietuviai, avangardo dievai, kuriuos žino visas pasaulis. Jei kas nežino – beskrisdamas sužinotų. Tai didžiulė reklama ir pačiam miestui, apmaudu būtų neišnaudoti. Prestižo pridėtų, turistų pritrauktų, nors pats menininkas ir vartosi kape nuo tokios rinkodaros.

Savojo Mis Lietuva varianto bandymas skolinti (!) paksininkams – kažkas neregėta. Puiki valdančiųjų fantazija, Mikei Pūkuotukui toli iki jos.

Ir – rekonstrukcijos. Šįsyk – Sporto halė, brangi kiekvienam kauniečiui. Tačiau brangi tokia, kokia buvo, be stiklinių stogų. Su į užpakalius įsiėdusiais lentiniais suolais. Tarsi nepakako kruopščiai ir pagarbiai atnaujinti, būtina lipdyti tą šiltnamį ant stogo ir visa ko prikrėsti viduje. Taigi, dar vienu paveldo objektu mažiau, sudie, mieloji hale, lieki prisiminimuose. Kaip tave pavadins? Juk negalima be pavadinimo, nesolidu kažkaip. Gal Brolių Aliukų? Na, matysim.

Pasigirsta priekaištų, kad aš tą mylmerą nuolat ūdiju, kai mieste šitiek gerų darbų. Ūdiju juk už tuos, kurie, švelniai tariant, abejotini. O gerų iš tiesų apstu, jie pastebimi, vyksta operatyviai ir nuolat. Tikiuosi, gerbiamas meras priims padėką už šiuos darbus, pamojuos man pro visvaldybės langelį, linkiu jam gerų atostogų, kaip, žinoma, ir jums visiems.