Lietuvos krepšinio istoriją kuria nauja karta

Turkijoje šiandien startuoja Pasaulio vyrų krepšinio čempionatas. Lietuva, praėjusį rudenį pasivaikščiojusi po krepšinio turgų, įsigijo brangų bilietą į šį turnyrą ir dabar dvi savaites laikysime suspaustus kumščius, kad mūsiškiams sektųsi.

Į Turkiją delegavome gerokai atjaunintą rinktinę, kurioje netrūksta debiutantų ar iki šiol tik atsarginių nacionalinėje komandoje buvusių žaidėjų. Rinktinės senbuviais galime vadinti tik Robertą Javtoką, Liną Kleizą ir Simą Jasaitį.

Reikia pripažinti, kad rinktinės atjauninimas buvo priverstinis, nes ginti Lietuvos garbės dėl įvairių priežasčių negalėjo ar nenorėjo garsiausiuose Europos klubuose ir NBA žaidžiantys lietuviai. Gal nereikia stebėtis – šiame Pasaulio čempionate nebus ir dar daugybės krepšinio žvaigždžių, nutarusių, kad šių metų turnyras iš esmės nieko nelemia (jeigu manysime, kad ir garbė jau nieko neverta). Papildomai bus apdovanoti tik pasaulio čempionai – jie pelnys kelialapį į 2012 m. olimpines žaidynes.

Ar Pasaulio čempionatas gali būti svarbus ir nesvarbus, krepšininkai ir sirgaliai turbūt svarsto skirtingai. Lietuvai nesvarbių krepšinio čempionatų nebūna – nei dėl pergalių troškimo, nei dėl paties reginio. O mums Pasaulio čempionatas dar reikšmingesnis tampa dėl kitais metais Lietuvoje vyksiančių Europos pirmenybių.

Todėl bus labai įdomu pamatyti, ką gali ši jauna ir ambicinga Kęstučio Kemzūros armija. Gali būti, kad Pasaulio čempionatas bus testas, kokiems krepšininkams patikėti rinktinę kitais metais – žvaigždėms, kurios, tikėtina, Lietuvoje norės pažaisti, ar tiems krepšininkams, kurie nutarė kautis už Lietuvą "nesvarbiame" čempionate.

Daug kas priklausys nuo pačių žaidėjų. Ar jie Turkijoje sugebės parodyti tokį charakterį, kovos dvasią ir meistriškumą, kokį rodė kaudamiesi kontrolinėse rungtynėse? Ar sugebės išlaikyti šaltakraujišumą sunkiais momentais? Ar nepristigs patirties ir pasitikėjimo, ką itin akcentavo šlovingą karjerą išgyvenęs rinktinės treneris asistentas Valdemaras Chomičius?

Jeigu taip, tai kitais metais į rinktinę sugrįžti nutarusioms žvaigždėms nebus nutiestas raudonas kilimas. Jiems teks pakovoti dėl vietos po saule ir įrodyti, kad vis dar yra geresni. Ateinanti karta nebus linkusi lengvai užleisti savo pozicijų, ypač, jeigu Pasaulio čempionate sužais pagal savo galimybes.

Tokių pavyzdžių jau matėme. Praėjusiais metais serbai išsivertė be aikštingos NBA žvaigždės Predrago Stojakovičiaus ir jo vietą tvirtai užėmė Milošas Teodosičius, o stipriai atjaunėjusi rinktinė tapo Europos vicečempione. Šiemet P.Stojakovičiaus serbams išvis nebereikėjo.

Rusų garsenybė Andrejus Kirilenka taip pat vengia nacionalinės komandos, bet į jo vietą stoja jauni ir ne mažiau talentingi krepšininkai. Graikijos rinktinės strategas Jonas Kazlauskas ryžtingai parodė duris ilgai atsikalbinėjusiam Theodorui Papaloukui. Vietoj jo geriau tegul žaidžia jauni ir norintys kovoti krepšininkai, o ne tik savo buvimu papuošti komandą nutarę lyderiai.

Istoriją jau kuria nauja karta. Norėtųsi tikėti, kad jaunoji Lietuvos krepšininkų karta, vedama ir naujos kartos trenerio, Pasaulio čempionate parodys, ką gali. Ir suteiks mums vilties, kad didžiosios Lietuvos krepšinio pergalės greitai sugrįš.