Mane kaip kaunietį labiausiai domina mūsų miesto problemos ir, aišku, geros naujienos. Džiaugiuosi, kad pasaulyje yra toks puikus miestas ir jame gyvena žmonės, mylintys savo miestą ir norintys, kad jis būtų patogus ir gražus gyventi.

Esu jau pensininkas, stebintis miesto gyvenimą truputį kitu rakursu – ramiai, be didelių emocijų, kai vaikščiojama sustojant, pažvelgiant į pasikeitimus ir nevalyvus nepasikeitimus, matant, kad labiausiai reikia elementarios tvarkos, mažiau burbuliavimo, kokia prasta valdžia, daugiau kultūros, didesnių asmeninių kiekvieno kauniečio pastangų ir, kas keisčiausia, mažiausia pinigų.

Noriu pateikti vieną labai paprastą, bet akis badantį pavyzdį. Utenos gatve einant per viaduką Lietuvos sveikatos universiteto klinikų kryptimi, yra sankryža, kur kertasi Tvirtovės alėja ir Sukilėlių prospektas – gatvės, kuriomis eismo intensyvumas labai didelis. Nors sankryža reguliuojama šviesoforais, bet pabandykite pereiti gatvę, sakysim, nuo „Statoil“ degalinės į Tvirtovės alėją arba atvirkščiai. Jums gali prireikti tam tikrų įgūdžių, o adrenalino porcija – garantuota, nes čia nėra nė vienos pažymėtos vietos pėstiesiems pereiti. Sakykite, ar perėjai įrengti reikia labai daug pinigų, ar daug daugiau reikia tvarkos ir rūpesčio žmogumi, jo sveikata?

Nepriimkite išsakytų pastabų kaip mano asmeninio priekaišto ar burbuliavimo kažkam, o tik kaip kuklų norą atkreipti dėmesį tų, kuriems galbūt bus nesunku be didelių „viešųjų pirkimų konkursų“ pažymėti perėjas.