Haičio nelaimė mums darsyk parodė tai, ką mes visada žinojome, - ištikus net ir didžiausiai nelaimei visada išlieka viltis.

Tai mačiau lankydamasis Port o Prense šią savaitę. Jungtinės Tautos irgi nukentėjo šios nelaimės metu. JT pastatas Haičio sostinėje buvo visiškai sugriautas. Tuo metu pagalvojau, kaip kas nors iš jame esančių galėjo išgyventi? Netrukus po mano išvykimo gelbėtojai ištraukė žmogų - gyvą, penkias dienas praleidusį griuvėsiuose be vandens ir maisto. Tai buvo stebuklas, vilties ženklas.

Tokios nelaimės kaip žemės drebėjimas Haityje mums primena ne apie tik gyvenimo trapumą, bet ir tai, kokie esame stiprūs. Visi matėme kraują stingdančius vaizdus per televiziją: sugriuvę pastatai, žmonių kūnai gatvėse, žmonės, kuriems labai reikia maisto, vandens, stogo virš galvos. Lankydamasis Port o Prense mačiau visa tai. Bet mačiau ir dar kai ką - nepaprastą žmonių stiprybę, žmonių, ištiktų didžiausios nelaimės, dvasios stiprybę.

Savo trumpo vizito metu, sutikau daug vietos žmonių. Jaunuoliai, susirinkę prie sugriuvusio Prezidentūros pastato man sakė norintys prisidėti atstatant Haitį. Krizės akivaizdoje jie išsakė norintys darbo, orios ateities. Kitoje gatvės pusėje sutikau jauną moterį su vaiku. Jie gyvena palapinėje miesto parke. Tokių kaip ji yra tūkstančiai. Visi jie kantriai kenčia, padedami vieni kitiems taip kaip tik pajėgia. Kaip ir ji, visi tikisi pagalbos. Pasakiau jiems, kad atvykau suteikti viltį. Ji savo ruoštu paprašė tarptautinės bendruomenės padėti atstatyti Haitį jos vaikams, ateities kartoms.

Tuos, kurie prarado viską, pagalba niekada nepasiekia pakankamai anksti. Bet ji jau kelyje ir ji vis didėja nepaisant didelių logistinių sunkumų. Pirmadienio rytą daugiau nei 40 tarptautinės pagalbos komandų (daugiau nei 1700 gelbėtojų) intensyviai dirbo Haičio sostinėje. Vandens atsargos didėja, palapinės, laikinas būstas tiekiamas gyventojams.

Smarkiai apgriautos ligoninės vėl pradeda teikti paslaugas. Joms funkcionuoti padeda tarptautinės medikų komandos. Tarptautinė maisto programa kartu su JAV kariuomene kasdien tiekia maistą mažiausiai 200 tūkstančių nukentėjusių žmonių. Šią savaitę maistas bus tiekiamas jau daugiau nei milijonui nukentėjusiųjų ir parama bus toliau didinama.

Savo akimis regėjome tarptautinės pagalbos mastą proporcingą nelaimės dydžiui. Visos pasaulio valstybės, visos tarptautinės organizacijos mobilizavo pagalbą Haičiui. Mūsų pareiga paskirstyti šia pagalbą. Mes turime užtikrinti, kad ši pagalba pasiektų tuos, kuriems jos labiausiai reikia ir kuo greičiau.

Šį darbą Jungtinės Tautos ir tarptautinės pagalbos agentūros pradėjo pačią pirmą nelaimės dieną, bendradarbiaujant su pagalbą teikiančiomis valstybėmis - JAV, Europos šalimis, Lotynų Amerikos valstybėmis. Pagalbą teikiamą Haičiui reikia koordinuoti, tam, kad įvairios tarptautinės organizacijos papildytų viena kitos darbą, o ne dublikuotų pastangų. Kaip pavyzdžiui, šiuo metu Pasaulinė sveikatos organizacija šiuo metu koordinuoja 21-os medicininę pagalbą teikiančios organizacijos darbą.

Skubus pagalbos poreikis įtakoja mūsų planavimą ir prioritetus. Tačiau net ir šią akimirką nėra per anksti galvoti apie Haičio ateitį. Būtent tai ir pabrėžė Prezidentas  Rene Preval mūsų susitikimo metu. Nepaprastai vargingas Haitis iki žemės drebėjimo darė ženklią pažangą. Buvo stebimas stabilumas, sugrįžo investuotojai. Nepakaks fiziškai atstatyti Haitį. Turėsime padėti Haičiui ir jo vyriausybei atsistoti ant kojų, taip kad investuotos  lėšos ir pagalba turėtų ilgalaikį poveikį, sukurtų šalies ekonomiką ir išlaisvintų ją nuo tarptautinės paramos.

Šia prasme Haičio padėtis mums primena įsipareigojimus, kuriuos pasaulio valstybės prisiėmė dar prieš dešimtmetį - kartu įveikti skurdą iki 2015 metų. Pasiekėme nemažą pažangą įgyvendindami kai kuriuos Tūkstantmečio vystymosi tikslus, pavyzdžiui valdydami užkrečiamų ligų plitimą, stiprindami gimdyvių sveikatą ir suteikdami išsimokslinimo galimybes daugiau vaikų. Tačiau progresas nepakankamas kitose esminėse srityse. Pagrindinė - labai dar daug trūksta, kad išpildytumėm savo pagrindinį pažadą, t.y. suteiktume geresnę ateitį labiausiai skurstantiem pasaulio žmonėms.

Skubėdami teikti pagalbą Haičiui nepamirškime to, ką sakė Port o Penso gyventojai - jie prašė darbo, orios ir geresnės ateities.  Ši viltis vienija visus skurstančius pasaulyje, nesvarbu kur jie gyventų. Padėdami Haičiui šią sunkią valandą suteiksime viltį visiems, siekiantiems geresnio gyvenimo.