Švenčių metu nepamirškite apsaugoti nuo pavojų ir savo gyvūnų

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba primena naminių gyvūnų laikytojams, kad šiuo gražiu laikotarpiu, kai daugelis užsiėmę šventiniais rūpesčiais, nepamirštų pasirūpinti savo augintiniais. Kalėdų ir Naujųjų metų šventės – nuostabus metas, tačiau ne visada jūsų augintiniams! Todėl reikėtų imtis tam tikrų papildomų atsargumo priemonių. Keletas patarimų, kaip išvengti šventinių pavojų naminiams gyvūnams:

Klasikinės gyvūnų išdaigos

Turbūt kiekvienas laikantis namuose augintinį yra susidūręs su gyvūnų išdaigomis – nuversta eglute, nuo jos numestais žaisliukais ar nutrauktomis žibančiomis girliandomis. Dažnas naminis gyvūnėlis paragauja eglės spyglių ar šventinių dekoracijų. Šiuo laiku gyvūnų tyko ir daugiau pavojų, į kuriuos taip pat reikėtų atkreipti dėmesį.

Nauji daiktai

Gyvūnai gali susidomėti įvairiais naujais daiktais, patekusiais į namus, bet šeimininkai, pažįstantys savo augintinius, gali geriausiai žinoti, kas labiausiai patrauktų jų augintinių dėmesį. Pavyzdžiui, reta katė gali ramiai praeiti pro kabančias girliandas, kaspinus, virveles, jomis nepažaidusi. Kai kuriuos gyvūnus itin domina traškantys maišeliai, folija, dovanų pakavimo popierius, blizgučiai, stiklo papuošalai, žvakės, purškiamas sniegas. Šiuos daiktus gyvūnai drasko, plėšo, neretai bando ėsti. Smalsesni gyvūnai gali nudegti nuo degančios žvakės, apsinuodyti įvairiais purškalais ir kvepalais, užspringti ar susižaloti letenėles į stiklo šukes. Taigi, svarbiausia stebėti, ar ant grindų nesimėto nereikalingi, sudužę žaislai, smulkios dekoracijos, radus juos nedelsiant pašalinti, degančias žvakes laikyti gyvūnams nepasiekiamoje vietoje, nepurkšti įvairiō dekoracinių ar kvepiančių medžiagų ant gyvūnų, nes tai gali sukelti ne tik odos sudirginimus, bet ir apnuodyti juos.

Graužikai, triušiai, taip pat žaismingi jauni šuniukai ir kačiukai, kuriems niežulį kelią dygstantys dantys, gali nukentėti nuo elektros iškrovos, pažeidę girliandų ar kitų pajungtų elektros laidų izoliaciją, todėl reikėtų laidus paslėpti gyvūnams mažiau prieinamoje vietoje. Renkantis papuošimus eglutei, geriau pasirinkti nedūžtančius žaisliukus ir dekoracijas, nekabinti labai smulkių žaisliukų, kuriuos augintiniai galėtų lengvai praryti. Jei mirksinčios lemputės kelią gyvūnui baimę, geriau jas išjungti arba, esant galimybei, pasirinkti kitokį lempučių žibėjimo režimą.

Katės mėgsta kramsnoti kambarinių gėlių lapus, jos gali suėsti ir nuodingų augalų, kurie kaip Kalėdų puošmena, šventiniu laikotarpiu atsiranda namuose. Puansetijos, Amalai, Lelijos, Amariliai, Filodendrai, Difenbachijos gyvūnams gali sukelti vėmimą, viduriavimą, apatiją, ar turėti dar rimtesnių pasekmių. Pastebėję gyvūnų susidomėjimą tokiais augalais, padėkite juos nepasiekiamoje vietoje. Kačių dėmesį nuo kambarinių augalų kramtymo galima nukreipti įsigijus specialiai katėms skirtą žolę, auginamą indelyje. Tačiau apsinuodijimas augalais nėra toks dažnas, kai namai kvepia gardžiais žuvies ar mėsos patiekalais, kas sulaukia didesnio augintinių susidomėjimo. Todėl gamindami maistą, uždarykite gyvūną kitoje patalpoje, kad sumažintumėt riziką jam prisiėsti netinkamo maisto.

Augintinių lepinimas

Šventiniu laikotarpiu mėgstame palepinti savo augintinius maisto produktais, visai jiems netinkančiais ar net žalingais. Ypač netinkamas ir net nuodingas gyvūnams (ypač šunims) produktas – šokoladas. Didesnis kiekis suėsto šokolado gyvūnams gali sukelti diarėją (viduriavimą), vėmimą, širdies ritmo sutrikimus, hiperaktyvumą, troškulį, drebulį ir net gali baigtis gyvūno gaišimu. Taigi, geriau nepuošti eglutės šokoladiniais saldainiais. Panašius požymius gali sukelti ir alkoholis, avokadai, kurie ypač pavojingi graužikams ir paukščiams. Netinkami gyvūnams produktai – svogūnai, česnakai, daug druskos ar cukraus turintys patiekalai, dirginantys virškinimo traktą ir neigiamai veikiantys skysčių pusiausvyrą, kraujo sudėtį, galintys sutrikdyti organizmo veiklą.

Daugelis šunų laikytojų, nuo seno klaidingai įsitikinę, kad šuo turi būti šeriamas kaulais, nors šunys yra mėsėdžiai, o ne „kaulaėdžiai“. Žinoma, šuo neatsisakys kaulų, nes jie gyvūnui gardžiai kvepia. Tačiau gausus šėrimas kaulais gali sukelti ypač skausmingą tuštinimąsi ir žarnyno nepraeinamumą. Ypač pavojingi trapūs paukštienos kaulai, kurie, skildami į aštrias atplaišas, gali pažeisti gyvūno gerklas ar virškinamąjį traktą. Todėl geriau vertėtų pasirinkti specialius „sausgyslinius“ kaulus, skirtus šunims, kitokius skanėstus arba didesnius (pvz. virtus galvijų) kaulus, bet stebėti, kad gyvūnai neprisiėstų aštrių kaulų atplaišų. Taip pat reikėtų stebėti ir vaikus, kurie dažnai norėdami prisipratinti gyvūną, duoda jiems tokių „skanėstų“.

Kūčių naktį gyvūnai kalba

Sakoma, kad šventų Kūčių naktį gyvūnai kalba, bet dažniausiai jie, išvertę šiukšlių dėžes, ieško skanesnių kąsnelių. Jautresniems gyvūnams nekasdieniai produktai gali sukelti virškinimo sutrikimus. Taigi, svarbu prižiūrėti, kad gyvūnas neprisiėstų tokių „skanėstų“, kuriais galima užspringti ar kurie galėtų iššaukti virškinamojo trakto nepraeinamumą, sužalojimus, būti nuodingi. Reikėtų gyvūnams neprieinamose vietose laikyti ar kuo greičiau išmesti šiukšles ir maisto atliekas. Suaugusieji turėtų paaiškinti saugaus elgesio su gyvūnais, ypač šunimis, elgesio taisykles vaikams. Paaiškinti jiems, kad negalima eiti arti ėdančio šuns, bandyti atimti iš jo kaulą, kitą skanėstą, ar žaislą, ypač jei šuo rodo susierzinimo požymius. Negalima erzinti ar grubiai žaisti su šunimis, nes netikėtai sureagavę, jie gali įkąsti.

Triukšmas ir garsai

Dažnai gyvūnus gąsdina kasdienybėje neįprasti garsai ir triukšmas. Naujametiniai fejerverkai, balionų sprogdinimai, šampano butelių kamščių pokšėjimas paprastai nesukelia didelio išgąsčio ar streso tik treniruotiems medžiokliniams šunims ir klausos sutrikimų turintiems gyvūnams. Bet didesnė dalis augintinių (ypač šunys) puola slėptis, isteriškai laksto po namus, loja, staugia, lekuoja, dreba ar be perstojo žiovauja. Katės slepiasi užšokdamos kuo aukščiau, ant spintų ar lentynų, nes taip jaučiasi saugiau. Jei gyvūnas blaškosi, geriau prieš jo valią nelaikyti ant rankų ar apkabinus, o leisti jam pačiam rasti vietą kur pasislėpti. Silpnesnės nervų sistemos gyvūnai gali pradėti šlapintis ar viduriuoti, prarasti apetitą net keletui dienų. Šunis rekomenduotina išvesti pasivaikščioti valandėlę anksčiau prieš fejerverkų leidimo laiką, nes namuose gyvūnas bet kokiu atveju jausis daug saugiau. Gyvūnus reikėtų laikyti ramesnėje patalpoje, bandyti nukreipti jų dėmesį, sukelti jiems įprastą triukšmą (įjungti televizorių ar muziką) ir taip nuslopinti neįprastus garsus. Jei gyvūnai labai blaškosi, reikėtų juos uždaryti nedidelėje patalpoje, patalpinti į transportavimo konteinerį, užkloti pledais, kad būtų sukuriamas mažos erdvės pojūtis, nes mažesnėje erdvėje jie paprastai jaučiasi saugiau, nusiramina. Fejerverkus derėtų leisti kaip įmanoma atokiau nuo lauke laikomų šunų voljerų ar ūkinių pastatų, kuriuose laikomi gyvūnai. Ypatingai jautriems gyvūnams veterinarijos gydytojai galėtų rekomenduoti ir veterinarinių vaistų, padedančių sumažinti gyvūnams stresą.

Sunku numatyti visus pavojus ir situacijas, su kuriomis galima susidurti švenčių laikotarpiu, bet visais atvejais pastebėjus, kad gyvūnas susižalojo, neįprastai elgiasi, apatiškas ar pasireiškia kiti susirgimų požymiai, nedelsiant kreipkitės į veterinarijos gydytojus.