Mūsų augintiniai: kaip daiktus įsimena šunys?

Šunys sugeba įsidėmėti objektų pavadinimus, bet jie dėmesį sutelkia į kitus aspektus nei žmonės: jiems svarbiau daikto dydis, o ne forma, rodo tyrimas.

Kai maži vaikai mokosi daiktų pavadinimų, jie dėmesį sutelkia į to objekto formą. Tai reiškia, kad jei vaikui pasakoma, kad teniso kamuoliukas yra „kamuolys“, jie suvokia, kad tokiu pačiu žodžiu galima vadinti ir paplūdimio ar krepšinio kamuolius ar golfo kamuoliukus, rašo „Live Science“.

Vaikai nemano, kad pliušinis meškiukas yra kamuolys vien todėl, kad jo paviršius švelnus kaip teniso kamuoliuko. Be to, jie kokio nors kito daikto nevadins kamuoliu vien todėl, kad jis yra anksčiau rodyto teniso kamuoliuko dydžio. Žmonėms būdinga tendencija kategorizuoti objektus pagal jų formą.

Mokslininkė Emile van der Zee ir jos kolegos gilinosi, ar šunys taip pat linkę skirstyti daiktus pagal jų formą. Tyrėjai turėjo daugybę įrodymų, tvirtinančių, kad šunys gali įsidėmėti žodžius. Pavyzdžiui, Rico – borderkolio veislės šuo – gebėdavo suprasti daugiau nei 200 nesudėtingų žodžių. Tačiau teigiama, kad Rico atvejis ypatingas, nes kiti tos pačios veislės šunys geba įsiminti mažesnį žodžių skaičių.

Tačiau norėdami išsiaiškinti, kokiu būdu šunys įsidėmi žodžius, mokslininkai stebėjo kitą borderkolių veislės šunį – 5-erių metų Gable. Mokslininkai kūrė įvairius objektus, kurie skyrėsi savo forma ir tekstūra, ir mokė šunį išgalvotų jų pavadinimų, pavyzdžiui, sukurtu žodžiu „dax“.

Tyrimo metu pastebėta, kad jei šuns būdavo prašoma atnešti tam tikrą objektą, šuo atsirinkdavo daiktą, kuris būdavo panašus į jau anksčiau išmoktą žodį savo dydžiu. Kai būdavo prašoma atnešti daiktą „dax“, šuo galėdavo rinktis iš dviejų daiktų: vieno dydis buvo panašus į „dax“ dydį, o kitas didesnis. Kiekvieną kartą, nepaisant to, kokios formos ar medžiagos būdavo daiktas, Gable atnešdavo tą, kuris būdavo „dax“ dydžio.

Antro eksperimento metu Gable galėjo rinktis iš daiktų, kurių vienas buvo panašios formos į objektą „dax“, o kitas – „dax“ dydžio. Žmogus nedvejotinai rinktųsi panašios formos objektą, tačiau šuo pasirinko tokio paties dydžio daiktą.

Tačiau šuniui davus žaislą keliems mėnesiams ir vėliau atlikus bandymą, Gable pradėjo žodį asocijuoti su medžiaga, iš kurio tas daiktas pagamintas, o ne dydžiu.

Tyrėjai tvirtina, kad daiktų forma rūpi mums, žmonėms, o šunims yra svarbesnis dydis ir daikto medžiaga.