Lygiai prieš 100 metų garsus anglų keliautojas kapitonas Robertas Falconas Scottas išsiruošė į ekspediciją, kurios tikslas buvo pirmiems pasiekti Pietų ašigalį.

Ekspedicija sutapo su jo konkurento iš Norvegijos Roaldo Amundseno ekspedicija tokiu pat tikslu. Abiejų ekspedicijų lenktynės, deja, baigėsi tragiškai.

Kapitonas R.F. Scotto vadavaujama penkių žmonių ekspedicija lenktynes pralaimėjo (Pietų ašigalį pasiekė mėnesiu vėliau, nei R. Amundsenas), o keliaudami atgal visi tragiškai žuvo likus vos 11 km iki pagalbinės stoties.

Keliautojų kūnai buvo rasti po 8 mėnesių. Jų palapinėje rasti dienoraščiai, 16 kg fosilijų ir filmuotos medžiagos juostos. Keliautojai iki pat galo laikė visus tyrinėjimo duomenis, nors jei būtų juos išmetę, kad palengvintų savo krovinį, galbūt, galėjo ir pasiekti stotį. Mokslininkai iki galo liko ištikimi savo aistrai.

Ekspedicijos tikslas nebuvo vien pasiekti ašigalį, bet ir ištirti Didžiųjų pietinių teritorijų - Antarktidos - gamtą.

Imperatoriškojo pingvino kiaušiniai

R.F. Scotto ekspedicija iš viso dokumentavo 2000 gyvūnų, iš kurių 400 buvo naujos rūšys, tačiau svarbiausias jų radinys - trejetas karališkųjų pingvinų kiaušinių. 

XX a. pr. buvo manoma, kad pingvinai, kaip neskraidantys paukščiai, yra patys primityviausi iš visų paukščių, todėl žūtbūt reikėjo rasti jų kiaušinius su gemalu, kuris, neva, turėjo atskleisti trūkstamą grandį tarp dinozaurų ir paukščių. Iki tol šie pingvinai buvo jau matyti tyrinėtojų, bet dar niekam nebuvo tekę rasti kiaušinių.

Kiaušiniai paneigė teoriją, bet moksle paneigimai taip pat progresas. Evoliucijos teorija galėjo progresuoti atsikračiusi neteisingų prielaidų. Moksliniams tyrimams taip pat labai padėjo ir keliautojų surinkta pingvinų oda. Net ir šiais laikais ji tebėra išsaugota, ji lyginama su dabartinių gyvūnų odą ir stebima kokie pesticidai jau pasiekė Antarktidą.

Augalo fosilija

Viena svarbiausių R.F. Scotto rastų fosilijų buvo prieš 250 mln. metų augęs medis panašus į dabartinį buką. 

Tyrinėtojai keliaudami atgal išsuko iš kelio tam, kad aplankytų Buckley kalną (straipsnio nuotr.) ir pamėgintų surasti augalų fosilijų. Jau tada trūkstant maisto ir siaučiant atšiauriam orui mokslininkai ryžosi rizikuoti.

Tuo metu buvo iškelta teorija, kad Antarktida kadaise galėjo būti vieno didžiulio žemyno dalis, o klimatas joje buvo visiškai kitoks nei yra dabar - daug švelnesnis ir jame žaliavo miškai. Tačiau teorijai patvirtinti reikėjo neginčijamų įrodymų. 

R.F. Scotto rasta fosilija patvirtino šią teoriją ir paspartino geologijos mokslo raidą. 

Laukinė gamta

Ekspedicijos metu pirmą kartą buvo panaudota filmavimo kamera tiriant gamtą. Nufilmuota medžiaga padėjo pagrindus tam, kad visos mokslinės ateities ekspedicijos būtų filmuojamos. 

Ekspedicijos fotografas Herbertas Pontingas ateities kartoms paliko puikios kokybės nuotraukų, kurioje užfiksavo iki tol niekam neregėtų gyvūnų, parodė jų gyvenimo detales.

Meteorologija

Gaila, tačiau pražuvusiai ekspedicijai tiesiog nepasisekė. 1912 m. kovo mėnesį orai pasitaikė itin nesvetingi. Keliautojų užrašuose minima, kad gyvsidabrio stulpelis rodė -40 laipnių Celcijaus, nors paprastai tokiu metu temperatūra būna apie -28 laipsnius.

Dienoraščio įrašai suteikė daug duomenų kaip keičiasi orai, kaip kinta temperatūra, kokie vyrauja vėjai Antarktidoje. Tragiška keliautojų žūtis paskatino atidžiau ištirti ir temperatūras įvairiuose reginuose.

Grybelio palikimas

2011 m. restauruojant R.F. Scotto trobelę darbininkai ant medinių sienų rado keistų grybelių. Iš Minesotos universiteto (JAV) iškviestas biologas Robertas Blanchette patvirtino, kad tai visiškai naujos, nematytos grybelių rūšys. Tokius duomenis patvirtino DNR tyrimai ir buvo atmestos abejonės, kad šie galėjo atkeliauti kartu su darbininkų įranga.

Šie grybeliai buvo rasti ir visiškai priešingose Antarktidos dalyse.

„Ekspedicijos tikslas buvo atrasti kiek įmanoma daugiau naujų rūšių šioje unikalioje Antarktidos ekosistemoje. Jos dalyviai mums tebepadeda ir dabarm praėjus 100 metų, atrasti naujas rūšis“, - kalbėjo R. Blanchette.