Antarktidos ledo danga formuojasi iš apačios

Tarptautinė mokslininkų komanda nustatė, kad Antarktidoje didžioji dalis ledo formuojasi po jau esančia danga, o ne ant jos viršaus.

„Paprastai ledo dangą lyginame su pyragu – kiekvieną kartą ant viršaus pridedama po naują sluoksnį. O šiuo atveju kažkas įšvirkštė tikrai storą sluoksnį glajaus į pyrago apačią“, – kalbėjo Robin Bell, Kolombijos universiteto Lamont-Doherty Žemės observatorijos geofizikė.

Mokslininkų komanda apžiūrėjo didelį Rytų Antarktidos ledo dangos plotą, norėdama atskleisti taip vadinamų „kalnų vaiduoklių“, pasislėpusių po ledu, paslaptį. Gamburtsevo kalnais vadinama virtinė palaidota po ledu netoli Pietinio Ašigalio, apimą didesnę teritoriją nei Europos Alpės.

Naudodami pro ledą prasiskverbiantį radarą, lazerines atstumo nustatymo sistemas, gravitacijos matuoklius ir magnetometrus, mokslininkai padarė trijų matmenų „Dome A“, 4,2 kilometrų aukščio plynaukštės, esančios ant Rytų Antarktidos ledo dangos, atvaizdus.

Jie taip pat pastebėjo po ledo danga vykstančius neįprastus procesus: ledui tirpstant ir šąlant, danga stumiama ir iškreipiama.Tyrėjus nustebino tai, kad padaryti atvaizdai parodė, kad šalimas deformuoja ledo dangą, esančią viršuje.

„Nemanėme, kad senoviniais upių slėniais daugiau kaip 1,6 kilometrų gylyje po ledu tekantis vanduo galėtų pakeisti pagrindinę ledo dangos struktūrą“, – kalbėjo R. Bell.

Nustatyta, kad maždaug 24 proc. ledo dangos aplink „Dome A“ sudaryta iš pakartotinai užšalusio ledo. Vietomis daugiau kaip pusė ledo storio susiformavo iš apačios.

Mokslininkai mano, kad giliai esantis ledas gali tirpti, nes viršuje esantys ledo sluoksniai jį izoliuoja, taigi apatiniai sluoksniai labiau veikiami dėl trinties atsirandančios šilumos ar šiluminės radiacijos, sklindančios iš po ledu esančių uolienų.

Surinkti daugiau duomenų apie ledo dangą būtina tiriant klimato pokyčius. Mokslininkai mano, kad šis šalimo, tirpimo ir pakartotinio užšalimo procesas vyksta nuo to laiko, kai prieš 32 mln. metų Antarktidą pirmą kartą padengė ledas.

Rytų Antarktidos ledo paklodė driekiasi 9,8 mln. kvadratinių kilometrų ir savo plotu beveik prilygsta Jungtinių Valstijų teritorijai.

„Antarktidos ledo dangoje yra pakankamai gėlo vandens, tad jei ji ištirptų, vandenynų lygis pakiltų 61 metru. Tad net jei maža dalis ledo ištirps, didieji pakrančių miestai gali atsidurti po vandeniu“, – teigiama tyrime.

Tyrime dalyvauja mokslininkai iš JAV, Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Australijos ir Kinijos. Kinijos tyrėjai tikisi per artimiausius 2–3 metus pragręžti Dome A ir aptikti seniai vykusių klimato pokyčių pėdsakų, o taip pat ledo, kurio amžius siekia daugiau kaip milijoną metų.