- Šarūnė Kutinskaitė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Žolinės atlaidai – visuotinio viešėjimo ir giminių susitikimų diena, todėl kauniečiai, dar nenusprendę, kur tądien susitikti, laukiami Lietuvos liaudies buities muziejuje.
Saugo nuo perkūnijos
"Kas per Žolinę neviešės, tas visą gyvenimą laimės neturės", – liaudies išmintimi prabilo muziejaus darbuotoja Gražina Žumbalienė, tradicines Žolinės puokštes rišanti daugiau nei septyneri metai.
Per petį žvilgtelėjusi į žolynus, ji nepalietė nė vieno žiedo – tai daryti esą galima tik per Žolinę. Tądien, pasak muziejininkės, augalai lenkia galvas, prašosi būti nuskinti ir pašventinti. Rinkti augalus ir iš jų rišti puokštes – moteriškas darbas, todėl prie šią šventę mergaičių ir moterų rankos pražysdavo gėlėmis.
"Užėjus į bažnyčią nosį riesdavo nuo kvapo – į puokštes moterys dėdavo smulkiažiedžių gėlių: nasturtų, medetkų, mirtų. Naudodavo ir žaliuosius augalus: žirniukus, mėtas, kraujažoles, rūtas", – pasakojo G.Žumbalienė. Neretai puokštes paįvairindavo lauko augalais: ramunėmis, rugiagėlėmis, valerijonais, raskilomis, jonažolėmis.
Buvo ir vis dar yra žolynų, bet kurių neįsivaizduojamos tradicinės Žolinės puokštės. Vienas tokių – kartusis kietis, geriau žinomas pelyno vardu. Vaistai, paruošti iš šios žolės, žadina apetitą, stimuliuoja virškinamojo trakto liaukų veiklą, gerina virškinimą, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą. Augalo veikliosios medžiagos turi antialerginių, nuskausminamųjų savybių, slopina uždegimus.
Mūsų proseneliai tikėjo, kad pašventinta karčiojo kiečio šakelė – geriausia apsauga nuo perkūnijos, todėl, sudžiovinę puokštę, ją dėdavo tvarte arba klėtyje. Šias žoleles dėdavo po statomu namu, jomis gydydavo gyvulius ir žmones.
"Suvalkijoje, Dzūkijoje ir Rytų Lietuvoje džiovintomis žolelėmis prikimšdavo pagalvėles ir dėdavo jas į karstą", – senąsias tradicijas priminė muziejininkė. Dar ir dabar kai kurie žmonės džiovintas žoleles deda mirusiems artimiesiems po pagalvėle.
Šventindavo ir daržoves
Kai kuriuose regionuose puokštės buvo neįsivaizduojamos be lazdynų ir ąžuolų šakelių. Šventintų medžių lapų ir šakelių nuovirais girdydavo vaikus, kad jie augtų sveiki ir stiprūs.
Į tradicines Žolinės puokštes būdavo dedami ne tik žolynai ir gėlių žiedai – neretai ir javai, vaisiai, daržovės. Nuskynę rugių, avižų, linų, o vėliau sudžiovinę, žmonės juos berdavo į dirvožemį tikėdami, kad bus geresnis derlius.
Iš vaisių dažniausiai šventindavo obuolius ir kriaušes, kiek rečiau – vyšnias ir slyvas. "Jei motina yra palaidojusi nors vieną vaiką, iki Žolinės jai nevalia valgyti obuolių. Paragavusi jausdavosi blogai, būdavo tikima, kad mirusios jos atžalos sielos iš Marijos obuolio jau nebegaudavo", – pasakojo muziejininkė.
Į Bažnyčią lietuviai nešdavo šventinti ir daržovių: morkų, kopūstų, burokų, svogūnų, bulvių. Pastarąsias užmaudavo ant medinių pagaliukų. Morkų, burokų šakniavaisius iškeldavo į viršų, o lapus surišdavo. Kitą dieną pašventintas daržoves supjaustydavo, išvirdavo ir pamaitindavo visą šeimą.
Gamins kvapių aliejų
Šį sekmadienį Lietuvos liaudies buities muziejuje galėsite ne tik sužinoti apie darželyje išaugintas žoleles, bet ir tai, kaip iš jų pasigaminti kvapiųjų aliejų, acto.
Aukštaitijos sektoriuje, prie koplyčios šventoriaus, susirinkusieji galės pasidžiaugti daržovių paroda, išvysti, kaip šventinami javai, vaisiai, daržovės ir naujojo derliaus duona. Mičiūnų sodyboje bus gaminami tradiciniai valgiai iš daržovių ir vaisių, o vėliau vyks jų degustavimas.
Tauragnų sodyboje – programa "Žolinė. Šventadienis Lietuvos kaime XX a. 3–4 dešimtmetis". Pasak šventės organizatorių, tai ne spektaklis, o interpretacinė programa. Jos dalyvių tikslas – įrodyti, kad susipažinti su papročiais galima ne tik skaitant storiausius vadovėlius, bet ir pačiam įsiliejant į tą laikotarpį.
Daujėnų sodyboje šventės dalyvių lauks Olita Dautartaitė. Susirinkusiesiems aktorė skaitys šiemet Anapilin iškeliavusio Nacionalinės premijos laureato Jono Strielkūno eiles. Kanklėmis skambins Monika Jurgilaitė.
Gyvakarų sodyboje bus rodomas spektaklis "Amerika pirtyje". Klojimo teatre – Alytaus miesto teatro spektaklis, Roko Radzevičiaus roko opera "Žuvų piemuo".
Merginas ir moteris tądien vilios žolelių pirtis, nuovirai grožiui ir sveikatai. Vyrus – liaudies meistrai ir skanumynų gamintojai. Savaitgalį nusprendusiesiems praleisti muziejuje, organizatoriai žada daug smagios muzikos, žaidimų ir įvairiausių viktorinų.
KAS: Žolinių atlaidai. KUR: Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse. KADA: rugpjūčio 15 d. nuo 10 val. |
---|
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Talka III forte – ir kūnui, ir sielai3
Garliavos apylinkių „Sąnašos“ bendruomenė pakvietė į talką III forte. Šis švarinimosi renginys – jau tradicija tapusios „Mes darom“ akcijos dalis. ...
-
Nacionalinis miškasodis – ir Kauno rajone: nesutrukdė net lietus9
Šeštadienį subūrė Nacionalinis miškasodis „Kad giria žaliuotų“. Visoje Lietuvoje pasodinta tūkstančiai medžių ateities kartoms. Kauno apskrityje buvo keturios vietos, kuriose miškininkų prižiūrimi savanoriai ...
-
Atsirita Azijos savaitės banga2
Jubiliejinėje VDU Azijos savaitėje įvertinsit studijų ir darbo galimybes, susijusias su Rytų Azija, pažinsite regiono kultūrą, sužinosite, ką lengviau iškepti: bulvinius blynus ar japonišką omletą. ...
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas109
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
Mokytojas naujų pareigų neromantizuoja: tai – didžiulė tarnystė ir įsipareigojimas4
Pirmojoje mokykloje išmoktos gyvenimiškosios pamokos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui Mindaugui Grigaičiui praverčia iki šiol. Dabar jis ruošiasi naujam etapui. ...
-
Laisvės alėjoje kepa ir šakočius, ir sūrius9
Laisvės alėjoje karaliauja ūkininkai, tautodailininkai ir amatininkai. „Kauno mugė. Pavasaris 2024“ dalyvių stalai lūžta nuo mėsos, pieno, duonos, tekstilės, molio, juvelyrinių ir kitokių gaminių, dirbinių. ...
-
Sužydėjusios Kauno puošmenos džiugins iki pat rudens1
Ilgus metus puoselėjami ir plečiami gėlynai vėl traukia kauniečių žvilgsnius. Ryškiausiomis spalvomis nusidažė Laisvės alėja, aikštės bei miegamųjų rajonų erdvės. Šiemet visame mieste apsodinta apie 70 atskirų augalų klom...
-
Nacionalinis kultūros forumas mėgins sujungti, kas sunkiai sujungiama, – kultūrą ir verslumą
Nacionalinis kultūros forumas, šiais metais vykstantis devintąjį kartą, kraustosi į Kauną. Vytauto Didžiojo universitete šalies kultūros lauko dalyviai imsis nagrinėti dvi itin svarbias – kultūros regionuose ir verslumo – te...
-
Elektromobilių vairuotojus Kaune pasitinka pokyčiai: atsiskaitymas už įkrovimą – mobiliąja programėle6
Kauno mieste 23 elektromobilių įkrovos stoteles įrengusi savivaldybės administracija, reaguodama į elektros kainų svyravimus ir piktnaudžiavimo atvejus, imasi neišvengiamo sprendimo. Nuo balandžio 22 d. (pirmadienio) pradeda veikti apmokėjimo s...
-
Mokykla be telefonų: nustebino vaikų mąstymo branda37
Į Kulautuvos pagrindinę mokyklą atėję moksleiviai telefonus palieka spintelėje. Pasiima tik pasibaigus pamokoms. Pedagogai tikri – tai gerina mokymo kokybę, stiprina bendruomenės ryšį. ...