V.Tomaševskis: lietuviai turi integruotis, o ne mes

Prezidentės Dalios Grybauskaitės pasirašyta,o prieš tai metus tobulinta nauja Švietimo įstatymo redakcija sukėlė nepasitenkinimą kai kuriems Lietuvos piliečiams lenkams. Tačiau Lenkijoje gyvenantys lietuviai moksleiviai turi daug prastesnes sąlygas mokytis savo gimtąja kalba, rašo "Respublika".

Užsienio reikalų ministerijos duomenimis, per 10 metų Lenkijoje uždaryta pusė lietuviškų mokyklų. Buvo per visą Lenkiją tik dešimt. Iš jų uždarė penkias. Buvusias Seinų ir Punsko krašte. Tai Vaitakenės, Krasnagrudos, Aradnykų, Klevų ir Ramoniškių mokyklos. Liko Kovo 11-osios licėjus, Punsko gimnazija, Seinų gimnazija, Pristavonių pagrindinė ir Vidugirių mokykla. Punske ir Seinuose taip pat dar liko du lietuviški darželiai.

Tuo tarpu Lietuvoje lenkiškų mokyklų skaičius tik augo. 1991 metais veikė 44 lenkiškos mokyklos, o 2010 metais - jau 62. Įskaičiavus ir mišrias mokyklas, kur yra ir lenkiškų, ir lietuviškų klasių, savo gimtąja kalba mažieji Lietuvos lenkai gali mokytis beveik šimte mokyklų. Nors Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje ir Prancūzijoje, kur gyvena daug lenkų kilmės piliečių, nėra nė vienos lenkiškos mokyklos.

O kaip dirbama dar likusiose lietuviškose mokyklose? Punsko Kovo 11-osios licėjuje trijose klasėse mokosi 93 lietuviai. Žiūrime pamokų tvarkaraščius. Savaitės dienų ir dėstomų dalykų pavadinimai, pradedant “paniedielniku”, parašyti ne lietuvių, bet lenkų kalba. Pirmoje licėjaus klasėje ieškome dėstomų dalykų “język litewski” ir “język polski”. Abiem kalboms per savaitę skirta po 4 akademines valandas. Dar po dvi valandas - anglų ir rusų kalboms. Antroje licėjaus klasėje lietuvių kalbai, įskaitant Lietuvos istoriją, teskirtos 4 valandos, o lenkų kalba jau lenkia - 5 valandos. Lygiai taip pat, kaip ir trečioje licėjaus klasėje.

Nepaisant to, kad Lietuvos lenkų vaikai mokyklose turi daug geresnes galimybes nenutautėti, D.Grybauskaitės pasirašytas Švietimo įstatymas jau apskųstas Europos Komisijai ir JAV valstybės sekretorei Hilari Klinton (Hillary Clinton). Buvęs Seimo narys, o dabar europarlamentaras Valdemaras TOMAŠEVSKIS, paklaustas, kodėl reikėjo skųsti Lietuvą, atrėžė:

- O ką? Uždrausta yra skųstis? Ar valdžia visada teisi? Gal ir teismus panaikins, uždraus? Ar jūs suinteresuotas asmuo, kad taip klausiate? Gal jūsų dukra, nežinau, kiek jums metų, lenkiškoje mokykloje mokosi? Kodėl nori lenkus padaryti laimingus, jei jie nenori. Kodėl dauguma geriau žino? Jau turėjome bolševizmą.

"Respublikai" pasiteiravus, kaip integruotis į Lietuvos gyvenimą, prastai mokant lietuvių kalbą, europarlamentaras atsakė:

- Kur integruotis? Kur mes turime integruotis? Mes čia gyvename visada. Kur jūs gimėte? <...> O kur jūsų mama, tėvas gimė? Ar Vilniuje? Tai jūs turite šitame krašte integruotis, nes jūs čia atvažiavote. Jūsų protėviai turi čia integruotis. O mes neturime integruotis. Čia mūsų žemė. Nueikite Vilniuje į senas kapines - vien lenkiškos pavardės. 

Lietuvos Seimas praėjusią savaitę priėmė įstatymo pataisas, kurios numato, kad tautinių mažumų mokyklose Lietuvoje pamokos lietuvių kalba vyks, kai bus dėstomos temos iš Lietuvos istorijos ir geografijos, pasaulio pažinimo, mokoma pilietiškumo pagrindų.