Adolfo Hitlerio 122 gimtadienį Vilniuje šventė Tolerantiško jaunimo sąjunga, o Kaune – žydų bendruomenė. Tuo tvirtai tiki Lietuvių tautinio centro pirmininkas Ričardas Čekutis. Jo nuomone, būtent šios organizacijos iškėlė vėliavas su svastikom ir ištepė sienas užrašais „Juden raus“. Pats vyriškis tikino vėliavų su svastikom namuose nesiuvęs, bet kaip šventė A. Hitlerio gimtadienį neatskleidė.

Žada kapoti rankas

Vaikštinėdamas po miestą Ričardas Čekutis nesibodi dėvėti marškinėlių, ant kurių pavaizduotas Antrojo pasaulinio karo metų vokiečių karys žvelgiantis į Vilnių. Bent kokias kitas nacizmo apraiškas vyriškis skuba vadinti provokacijomis. Kalbėdamas jis nors ir valdosi, bet sunkiai kontroliuoja savo retoriką, kuri labiau primena grasinimus, nei normalaus žmogaus svarstymus.

„Manau, kad patys žydai organizuoja visas tas provokacijas. Lietuvos lenkų rinkimų akcija, tie lenkai, kurie niekina kitas tautas, taip pat turėtų atsidurti už įstatymo ribų“, – sėdėdamas ant suolelio prie Genocido aukų muziejaus emocingai aiškino Lietuvių tautinio centro (LTC) pirmininkas.

Tai žurnalistu, tai politiku save vadinantis vyriškis kaltino tautinių mažumų ir kovotojų už žmonių teises atstovus neonacių problemos eskalavimu. Jis tikino manąs, kad vėliavas su svastikomis kabina tolerantiško jaunimo atstovai, šitaip bandydami diskredituoti gerą tautininkų ir visų tautinių patriotinių jėgų vardą. R. Čekutis pagrasino, jog tokie dalykai geruoju nesibaigs.

„Mes ne tik nekabinome tų vėliavų, bet ir rankas nukapotume, tiems kurie tai darė“, – teigė LTC vadovas ir čia pat paaiškino, kam gi turėtų būti „kapojamos rankos“, – „Tai „tolerastai“ pakabino vėliavas. Jie tai neigia? Meluoja“.

Prisimena tutsius, bet ne žydus

Melagiais buvo išvadinti ir žydai, kurie, pasak R. Čekučio, nuolat riejasi tarpusavyje, daro biznį iš holokausto ir amžinai verkšlena, kad yra skundžiami. Tokie jų žingsniai pašnekovo teigimu, yra „žaidimas su degtukais, sėdint ant parako statinės“.

„Piliečių nervai gali neišlaikyti ir tuomet prasilies kraujas. Po to jau sunku bus sustoti. Tai tik kritinės masės susidarymo klausimas. Jeigu valdžia nieko nedarys, padarys piliečiai“, – grūmojo R. Čekutis.

Nors visuotinai yra žinoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvoje buvo išžudyta absoliuti dauguma žydų (apie 250 tūkstančių žmonių) R. Čekutis, dirbantis Genocido ir rezistencijos tyrimų centre, nebuvo linkęs  sureikšminti šio fakto.

„Įvairios tautos nukentėjo, ir rusai, ir lietuviai. Ir ukrainiečiai. Štai Ruandoj kiek tutsių buvo išžudyta. Juk neskaičiuosime kiek liko gyvų. Lietuvoje visų žydų neišžudė, liko gyvų. Svarbu, kad liko. Ar ne taip? O štai Estijoje visi buvo sunaikinti“, – mįslingai pastebėjo pašnekovas.