Mokyklų direktoriai: kryžiaus per prievartą nepamilsi

Sostinės mero Viliaus Navicko antradienį išreikšta nuomonė, kad Vilniaus mokyklose ne tik gali, bet ir privalo būti kryžiai, kelia abejonių švietimo įstaigų vadovams.

Bendruomenės reikalas

Žvėryno gimnazijos direktorės Daivos Žiurienės įsitikinimu, pakanka, kad kryžius kabėtų tikybos klasėje.

"Manau, tai yra bendruomenės reikalas ir niekas negali primesti, kaip turi būti. Ar būtų pagarba kur nors koridoriuje kabančiam kryžiui, jei koks nors vaikas užklijuotų ant jo kramtomą gumą? Brukti per prievartą tokių dalykų negalima, iniciatyva turi kilti iš apačios, o ne būti nuleidžiama. Reikia kryžiaus ar ne, turėtų spręsti kiekvienos mokyklos bendruomenė, tėvų tarybos ir pan." - kalbėjo D.Žiurienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad Žvėryno gimnaziją lanko ne tik katalikų vaikai. "Turime auklėtinių ir iš mišrių, ne vieną tikėjimą išpažįstančių šeimų. Tai labai jautrūs ir subtilūs dalykai. Jų negalima spręsti globaliai. Religija - labai individualus klausimas", - svarstė D.Žiurienė.

„Tonas diskusijai“

V.Navickas, paklaustas, ar mokyklų vadovai turėtų įsiklausyti į mero viešumoje išsakytas pastabas ir skubiai šaukti mokyklų bendruomenių susirinkimus, išreiškė viltį, kad jis bus išgirstas.

"Į tai, ką sako prezidentė ar premjeras, reikia įsiklausyti, o merą galima praleisti pro ausis? Manau, kad daviau toną diskusijai, tegu mokyklų bendruomenės kalbasi", - aiškino V.Navickas.

Meras pakartojo, kad, jo įsitikinimu, tikybos klasėse kryžius yra privalomas. Būtų gražu, jei jis atsirastų ir viešesnėse mokyklų erdvėse.

"Tačiau tai nereiškia, kad rytoj važiuosime ir visur pakabinsime po kryžių. Arba kad tikrinsime, ar visi jau juos pasikabino", - sakė V.Navickas.

Bažnyčia ir valstybė atskirtos

Baltupių vidurinės mokyklos direktorius Viktoras Blinovas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje mokyklos pakankamai savarankiškos, o Bažnyčia ir valstybė atskirtos.

"Man regis, kad kryžių klausimas yra politizuotas, todėl mokyklų vadovamks reikėtų elgtis atsargiai. Tačiau nemanau, kad sprendimus galėtų priimti mokyklų steigėjai", - kalbėjo V.Blinovas.

Jo manymu, svarstydami kryžių klausimą turėtume būti santūrūs. "Matome, kas dedasi Prancūzijoje dėl musulmonių merginų ir galvos apdangalų. Tokie dalykai visuomenėje kelia įtampą. Nemanau, kad mums reikėtų prie to prisidėti", - svarstė Baltupių vidurinės mokyklos direktorius.

Jis sakė laukiąs, kai mokyklose nebus atskirų tikybos ir etikos pamokų. "Manyčiau, vaikai turėtų mokytis vienoje klasėje ne tikybos ar etikos, bet religinės pasaulėžiūros. Mokiniai turi žinoti, kad yra daug įvairių tikėjimų, kad jie suprastų, kas iš esmės yra religija. Juk pradinėse klasėse beveik visi vaikai mokosi tikybos, o paskui beveik visi persimeta į etiką. Vadinasi, šis skirstymas yra jau pasenęs, mokymo forma - irgi", - kalbėjo V.Blinovas.

Portalas primena, kad antradienį susitikime su Vilniaus arkivyskupu metropolitu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu sostinės meras atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra krikščioniška, katalikiška šalis, todėl Vilniaus mokyklose ne tik gali, bet ir privalo būti kryžiai.