J.Panka: su šeima ir vėliava žygiuosiu Gedimino prospektu (atnaujinta)

Nuspręsta, kad pirmadienį Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga negalės rengti eitynių sostinės centre. Tuo metu Julius Panka, vienas eitynių organizatorių, sako vis tiek žygiuosiąs centrine sostinės gatve: su šeima ir Lietuvos vėliava.

A.Zuokas: jokių pakeitimų nebus

Šiandien Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas komentuodamas sprendimą neleisti tautiniam jaunimui žygiuoti sostinės senamiestyje sakė, jog kitokio sprendimo nebus.

„Leidimai eitynėms yra suteikti prieš keletą mėnesių. Tokia teisė ir galimybė yra suteikta Upės gatvėje. Jokių kitų pakeitimų ir sprendimų nebus, nes tai yra organizacinis darbas“, - griežtai nukirto sostinės meras.

Negavusi leidimo kovo 11-ąją rengti eitynes sostinės Gedimino prospekte, Lietuvos tautinio jaunimo sąjunga siekė jas organizuoti kitose Vilniaus senamiesčio gatvėse - Pilies ir Didžiojoje.

Organizatoriai įteikė Vilniaus miesto savivaldybei raštą, siūlantį suderinti Kovo 11 dienos eitynių maršrutą nuo Katedros aikštės iki Aušros vartų.

Buvo prašoma leisti sostinės centre žygiuoti 5 tūkst. žmonių.

A. Zuoko teigimu, eitynių dalyviai stengiasi konfliktuoti, nes taip siekia atkreipti daugiau visuomenės dėmesio.

„Konflikto nėra, o konfliktas reikalingas tiems, kam trūksta dėmesio, - kalbėjo meras. - Kiekvienas gali žygiuoti ir su vėliava, ir su Vyčio ženklais. Man nepriimtini šūkiai “Lietuva tik lietuviams„. Jeigu kunigaikščio Vytauto laikais būtų šaukiama, kad “Lietuva tik lietuviams„, tai mes tikrai neturėtumėme tokios didelės valstybės ir šiandieninis tautiniu save vadinantis jaunimas neturėtų kuo didžiuotis“.

Paklaustas, ar ir gėjų bei kitokios eitynės bus leidžiamos tik Upės gatvėje, Vilniaus vadovas teigė, jog tai priklauso nuo eitynių dydžio.

„Kol kas tvarka yra tokia, kad vieta eitynėms yra parenkama priklausomai nuo jų dydžio ir pačio renginio“. - sakė A. Zuokas. - „Dabar tokios vietos yra dvi: Gedimino prospektas ir Upės gatvė, bei kelios aikštės“.

Miesto meras taip pat pažymėjo jog praėjusiais metais tautinio jaunimo eisena nebuvo gražus šventės paminėjimas.

„Pernai eisena, neatrodė labai šventiška. Aš sutinku, kad tokie žmonės turi teisę į savo nuomonę, bet tai ne pats gražiausias vaizdas, simbolizuojantis nepriklausomybės dieną“. - kalbėjo meras.

Spaudos konferenciją meras baigė vildamasis, kad šiųmetės tautinio jaunimo eitynės bus taikenės nei pernai: "Tikiuosi, kad policijos palydos neprireiks, jokiam renginiui".

J.Panka: meras elgiasi kaip savo kieme

„Sudėtinga komentuoti, kai oficialaus atsakymo iš merijos mes dar negavome. O A.Zuokas neturi kompetencijos vienas spręsti nepasitaręs su miesto taryba. Viską išgirdome tik iš spaudos“, - A.Zuoko vadovaujamos savivaldybės sprendimus komentavo vienas eitynių organizatorių Julius Panka.

Jis pareiškė, kad tautinis jaunimas rinksis ten, kur buvo duotas leidimas.

„Rinksimės kaip organizacija, bet žygiuosime kaip fiziniai asmenys. Ten, kur buvo numatyta, Upės gatvėje, kur leido savivaldybė. Tačiau tolesnė kryptis – nenumatyta. Susirinkę nuspręsime vietoje“, - portalui diena.lt sakė J.Panka.

„Jeigu bus bendraminčių, gal visa tai gražiai atrodys, bet nenuostabu, jei vienoje vietoje atsidurs daug mūsų. Tai bus tik sutapimas. Jokio išankstinio organizavimo“, - tęsė jis.

Jis pridūrė žygiuosiąs su visa savo šeima.

Portalo diena.lt duomeninis, sostinės policija yra pasiruošusi įvairioms provokacijoms ir pirmadienį ketina atidžiai prižiūrėti Gedimo prospekto prieigas.

„Jei turime arogantišką merą (A.Zuoką -- red. past.), kuris Vilniuje elgiasi kaip savo kieme, tai aš gerbiu policiją, kuri, tikiuosi, bus supratingesnė“, - dėstė J.Panka.

Nacionalistinės eitynės Kovo 11-ąją Vilniuje vyksta kasmet. Pernai jose dalyvavo apie 900 žmonių.

Nešina trispalvėmis, minia Gedimino prospekte skandavo Lietuvos vardą, dainavo patriotines tautines dainas, bet sulaukė kritikos dėl tokių šūkių kaip „Lietuva lietuviams“ ir skustagalvių dalyvavimo eisenoje.

Lietuva kovo 11-ąją švenčia Nepriklausomybės atkūrimo dieną, pažymint 1990 metais pasirašytą Nepriklausomybės Atstatymo Aktą, kuris sugrąžino nepriklausomybę po 50 metų trukusios sovietų okupacijos.