„Jūs radote bažnyčios, kurioje mane krikštijo, liekanas“, - kalbėjo Klaipėdos svečias iš Vokietijos, smalsiai stebėjęs archeologės darbą greta Turgaus gatvės.

Miesto 760-ajam gimtadieniui skverelyje priešais evengelikų liuteronų bažnyčią ketinama pastatyti kertinį švento Jono bažnyčios akmenį bei į duobę įleisti kapsulę.

Be to, čia atsiras ir informacinis stendas su keliomis kalbomis pateikiama informacija apie dar 1258 metais prie Danės pastatytą ir ne kartą sudegusią bažnyčią.

Kasdami duobę kertiniam akmeniui bei kapsulei archeologė Raimonda Nabažaitė ir jos talkininkai aptiko dviejų skirtingais istorijos laikotarpiais toje pačioje vietoje stovėjusių bažnyčių liekanų.

Buvusios bažnyčios vietoje buvo atlikti tyrimai. Įvairiomis priemonėmis pavyko nustatyti, kur ir kokio storio būta pamatų, kur tekėjo upė, kur laidoti žmonės.

Kertiniam akmeniui vieta parinkta ten, kur tarybiniais metais stovėjo tada vadinta mediniu univermagu parduotuvė, o šalia buvo miesto tualetai.

Švento Jono bažnyčios atstatymo iniciatorius Jurgis Aušra tikino, kad planuojama atstatyti 75 metrų aukščio bokštą su apžvalgos aikštele. Ketinama ant bokšto iškelti ne tik kryžių, bet ir laivelio formos vėjarodę. Tikimasi, kad bažnyčios atstatymui pinigus aukos klaipėdiečiai.

R.Nabažytė pasakojo, kad nedidelėje duobėje, kurią kasti ketinama ne gilesnę nei 80 centimetrų, rasta tarybinių laikų statybų liekanų. Po jomis aptiktas griuvenų sluoksnis, susidaręs sugriuvus Švento Jono bažnyčiai. Perkasoje rasta viena sveika 32 cm ilgio, 17 cm pločio ir 9 cm aukščio plyta.

Nors iškasta duobė nėra įspūdingo dydžio, o ją kasant neaptikta unikalių radinių, archeologės darbas viliojo praeivius.