Motociklizmui Lietuvoje sukanka 85 metai

Šiais metais Lietuvos baikeriai švenčia solidžią sukaktį – praėjo 85 metai nuo tada, kai Lietuvoje įkurtas pirmasis Lietuvos motociklistų klubas (LMK), žymintis baikerių judėjimo pradžią Lietuvoje.

Žurnalistas, baikeris ir atkurtos LMK asociacijos prezidentas Rimas Bružas savo knygoje „Bikerstory.lt. Lietuvos motociklizmo istorija 1918–1940 m.“ („Vaga“, 2012) apšviečia pirmąsias Lietuvos motociklistų ir šiuolaikinių baikerių kelio „atkarpas“, istorines šio judėjimo susiformavimo aplinkybes.

Simboliška ir tai, kad šių metų birželio 11 d. LMK pašventino savo vėliavą – ši diena pasirinkta neatsitiktinai, mat kaip tik tądien, prieš 85-erius metus, įsikūrė pirmasis Lietuvos motociklistų klubas.

„Šią datą pasirinkome specialiai mūsų atkurto Lietuvos motociklistų klubo vėliavos pašventinimui, nes kaip tik 1928 m. birželio 11 d. Kauno mieste ir apskrityje buvo užregistruoti Lietuvos motociklininkų klubo įstatai“, – pasakojo knygos autorius ir LMK prezidentas Rimas Bružas. Istorija tęsiasi ir apie ją dar yra ką papasakoti.

Knyga apie tarpukario motociklizmą – tai tik pradinė baikerių judėjimo istorijos atkarpa, po kurios istorija tęsiasi ir formuojasi toliau, tad antroji knyga bus skirta sovietmečio laikotarpiui, o trečioji – atkurtos Lietuvos motociklizmui. „Labai tikiuosi, kad man pavyks dar iki šių metų pabaigos leidyklai atiduoti antrąją knygos dalį. Pastaroji bus pirmosios knygos tęsinys, aprašomas pokario laikotarpis iki 1988 metų – nepriklausomos Lietuvos atkūrimo pradžios“, – savo užmojus atskleidė autorius.

Ne veltui šią knygą R. Bružas dedikavo savo dukrai, tai simbolizuoja kur kas daugiau besikeičiančių kartų ir istorijos tęstinumą. „Mano dukters prosenelis buvo vienas iš pirmojo, 1928 m. įkurto, LMK narių. Manau, tai daugiau nei simboliška...“,  – paaiškino knygos autorius.

Lietuvos motociklistų istorija neatsiejama tautos istorijos dalis, suteikianti nemažai peno apmąstymams apie to meto žmonių mentalitetą: kaip tuometinės aktualijos veikė atskiras žmonių grupes, kas juos jungė ir vienijo. Tokiu būdu visuomenės ir tautos raida kaskart vis labiau išsigrynina spalvingo istorinio konteksto fone. Motociklizmo istorija Lietuvoje žymi ne tik raitelių plieniniais žirgais judėjimo ilgaamžiškumą valstybėje, bet pažeria ir intriguojančių faktų, istorijos subtilybių, kurių nerasi jokiame istorijos vadovėlyje. Skaitytojai gali sužinoti ne tik apie spartų motociklų skaičių augimą tarpukario Lietuvoje, bet ir apie tuometę kelių tinklo plėtrą, kokybiškesnių kelių poreikį, kelių eismo taisyklių raidą, dailiosios lyties atstoves motociklistų klubuose, apie tai, kokie visuomenės atstovai galėdavo sau leisti puikuotis tokia prabangos preke kaip motociklas ir, žinoma, sužinoti aštrius to meto sąmojus apie motociklistus.

Vis tik, kiek apie savo šaknis žino šiuolaikiniai baikeriai? Pasak R. Bružo, knygoje pateikti Lietuvos motociklizmo pamatai. „Čia sudėta viskas, apie tai, iš kur mes, motociklistai, esame kilę, juk neatsiradome prieš dešimt ar dvidešimt metų – mūsų istorija siekia 85 metus, manau, kad tai svarbu žinoti kiekvienam Lietuvos baikeriui. Ilgametė istorija yra pakankamai tvirtas pagrindas po kojomis, žinant ir tai, kad mes esame vieni seniausių Europoje“, – teigė Lietuvos motociklistų klubo prezidentas.

Prasidėjus šiltajam sezonui, vis dažniau galima išgirsti „riaumojančių“ motociklų garsus, lyg brolius juodvarnius pro šalį „praskriejančias“ baikerių virtines. Kokie yra šiandienos baikeriai, kokios tradicijos formuojasi, koks bus jų istorijos tęsinys? „Svarbiausia tendencija, kurią matau šiandien, yra ta, kad žmonės pačiame motociklizme nori laisvės, jiems nereikia pritapti prie „bandos“. Žmonės darosi sąmoningesni, nesistengia atitikti kažkokių standartų – jie yra visiškai laisvi, todėl prie atkurtos LMK  asociacijos jungiasi tie motociklistai, kurie tiesiog ieško bendraminčių, su kuriais būtų smagu važiuoti. Tai žmonės, kurie tuo gyvena, juk tikro baikerio tikslas – ne įvaizdis, o kelias, tad ir į klubą priimami visi norintys, nesvarbu kokį motociklą jie vairuoja ar kokią turi patirtį“, – pasakojo R. Bružas.

Parengė Lina Sabaitytė