Ministerija: Lietuvos oro uostų nuostoliai šiemet gali siekti 17 mln. litų

Trijų Lietuvos tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų nuostoliai šiais metais gali viršyti 17 mln. litų, prognozuoja Susisiekimo ministerija.

Siūlo petvarkyti

Ji siūlo pertvarkyti ir privačius investuotojus įleisti į oro uostų valdymą bei laikinai - tik 2010 metais - iš biudžeto dotuoti svarbiausias šaliai skrydžių kryptis.

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis BNS sakė, kad nepertvarkant oro uostų, 2009-2011 metais jie patirs apie 20,26 mln. litų bendrų ikimokestinių nuostolių, iš jų didžiausi būtų šiemet - 17,035 mln. litų.

Anot ministro, kitąmet visų oro uostų nuostoliai gali būti 2,558 mln. litų, o 2011 metais - 667 tūkst. litų.

Reorganizavus Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų valdymą, anot E.Masiulio BNS pateiktų skaičiavimų, šiemet jie būtų dirbę su nuliniu pelnu, kitais metais - uždirbę 13,61 mln., o 2011 metais - 12,585 mln. litų ikimokestinio pelno, arba iš viso 26,196 mln. litų per trejus metus.

Pertvarka bus baigta iki 2011 m.?

Susisiekimo ministras prognozuoja, kad dabar valstybės įmonių statusą turinčių šalies oro uostų valdymo pertvarka bus baigta iki 2011 metų. Jie turėtų būti pertvarkyti į akcines bendroves, išbraukti iš valstybei svarbių įmonių sąrašo ir iš dalies privatizuoti, valstybei paliekant ne mažiau kaip po 51 proc. jų akcijų.

„Tai sudarytų didesnes galimybes oro uostams veikti kaip komercinėms struktūroms. Dabar valstybinių įmonių statusas neleidžia oro uostams pritraukti privataus kapitalo, taip pat neleidžia labiau orientuotis į komercinę, rinkodaros veiklą. Iki šiol oro uostai labiau veikė kaip pinigų įsisavintojai iš Europos Sąjungos ir biudžeto, o ne kaip normalūs rinkos dalyviai", - sakė E.Masiulis.

Tam iš esmės pirmadienį pritarta Vyriausybės pasitarime.

Turėtų padaugėti ir skrydžių krypčių

Planuojama, kad pritraukus stiprius oro uostų valdytojus skrydžių krypčių iš Lietuvos padaugėtų nuo dabartinių 32 iki 41-42.

„Ateityje, jeigu Seimas pritars oro uostų pakeitimui į akcines bendroves ir išbraukimui iš valstybei svarbių įmonių sąrašo, mes galėtume ieškoti tarptautinių privačių partnerių, kuriuos galėtume įleisti į oro uostų valdymą Lietuvoje su savo įsipareigojimais. Jie investuotų į mūsų oro uostus ir pritrauktų skrydžių bendrovių", - sakė E.Masiulis.

E.Masiulis per lapkričio mėnesį žada patvirtinti svarbiausias Lietuvai reguliariųjų skrydžių kryptis ir tikisi, kad kitąmet biudžete bus rasta 15 mln. litų jų dotacijoms.

Anot jo, tai būtų laikinas sprendimas, kuris būtų taikomas 2010 metais. Vėliau planuojama, kad pertvarkius oro uostų valdymą ir į juos pritraukus privačių investuotojų, pastarieji pritrauktų skrydžių bendrovių ir dotacijų iš valstybės biudžeto nebereikėtų.

Kokios Lietuvai svarbios skrydžių kryptys?

Speciali darbo grupė nustatė, kad Lietuvai svarbios skrydžių kryptys yra į Londoną, Berlyną, Paryžių, Romą ar Milaną, Amsterdamą ir Madridą.

Reguliariam oro susisiekimui valstybei svarbiomis kryptimis atkurti Lietuva pasinaudotų Europos Sąjungos teisės aktų teikiama galimybe nustatyti pareigą teikti viešąsias paslaugas, susijusią su reguliarių oro susisiekimo paslaugų teikimu nerentabiliu maršrutu, jei šis maršrutas yra gyvybiškai svarbus regiono ekonominei ir socialinei plėtrai.

Pritrūkusi apyvartinių lėšų bei akcininkams sustabdžius finansavimą, Lietuvos kapitalo reguliariųjų skrydžių įmonė "flyLAL-Lithuanian Airlines" skrydžius nutraukė šių metų sausio 17-ąją. Tuo tarpu Latvijos "airBaltic" daugumą skrydžių nukreipė į savo pagrindinį oro uostą Rygoje.