Žygio pas močiutę kaina – 250 eurų: bandžiau prašyti, kad duotų įspėjimą, bet ne...

Išpurtė trenerio kuprinę

Nors dėl epidemiologinės situacijos baseino durys po užraktu, treneris Martynas Kasperavičius nesėdi vietoje – pats sau kelia iššūkius ir bando su jais susidoroti. Antai, prisijungęs prie tarptinklinių darbovietės varžybų, kiekvieną praėjusios savaitės dieną 26-erių vyras pasižadėjo pažymėti tam tikru kilometrų ir žingsnių skaičiumi. Išmaišęs Šiaulių miestą ir jo apylinkes, besibaigiant savaitei entuziastas pasišovė nueiti iki savo kaimo, aplankyti močiutę.

„Iš namų išėjau 6 val. ryto. Paskaičiavau, kad vakare apie 20 val. jau būsiu vietoje. Įsidėjau į kuprinę du termosus, tris „powerbankus“, atsargines kojines, batus ir išėjau. Grožiuosi miškais, kvėpuoju grynu oru, ko negaliu sau leisti mieste, nes reikia dėvėti kaukę“, – kai iki Pakruojo buvo likę maždaug 20 km, M. Kasperavičius priešais save išvydo skersuojantį policijos automobilį su įjungtais švyturėliais.

Pareigūnai – jauna mergina ir panašaus amžiaus vyras ėmė tardyti Martyną. Klausė, iš kur startavo, kokiu tikslu ir kur keliauja, kiek kilometrų liko. Tada ėmė purtyti jo kuprinę.

„Sako, gal kontrabandą nešu. Paaiškinau, kad tokiais dalykais neužsiimu, dalyvauju iššūkyje ir einu pas močiutę“, – toks pasiteisinimas, anot plaukimo trenerio, pareigūnų neįtikino.

Sako, gal kontrabandą nešu.

Automobiliu grąžino atgal

Policininkai klausė, ar gali visi kartu vykti pas močiutę, patikrinti ar šiai tikrai reikalinga pagalba. Galiausiai pasirinko lengvesnį būdą.

„Patikrino Registrų centro duomenis ir aišku, pamatė, kad močiutė registruota ne viena, o su savo sūnumi“, – į M. Kasperavičiaus kalbas, kad minėtas sūnus jau kurį laiką į namus neatklysta, o močiutė, būdama garbaus amžiaus iki artimiausios parduotuvės 3 km važiuoja dviračiu, pareigūnai nereagavo. – Sakiau, kad aš persirgęs koronavirusu, turiu antikūnų testą. Močiutės tikrai neužkrėsiu, o tik padarysiu staigmeną ir pats parnešiu jai maisto produktų. Turėjau kaukių, su močiute būčiau bendravęs lauke, nakvojęs kitoje patalpoje su atskiru išėjimu. Nesiklausė manęs. Liepė sėsti į automobilį ir sakė, parveš mane namo. Dar bandžiau prašyti, kad duotų įspėjimą ir apgręžtų, esu girdėjęs, kad taip daro. Bet ne…“

M. Kasperevičiaus nuotr.

Išleidę keliautoją ties Šiaulių rajono ženklu, pareigūnai jam liepė stovėti lauke, kol surašys protokolą. Tada ironiškai palinkėjo „Gero kelio“ ir nuvažiavo. Iki miesto buvo likę 15 km. M. Kasperavičius pasakojo, ištirpdęs ne tik juos, bet ir likusius, taip surinkdamas užsibrėžtą 57 km atstumą. Tačiau nepavykusios kelionės kartėlis liko.

Asmeninio archyvo nuotr.

„Lietuvos policija vadovaujasi šūkiu „Ginti. Saugoti. Padėti.“ Man jis labai patinka ir būtų patikęs dar labiau, jei suprasčiau, ką ir nuo ko gynė, saugojo ir kam šiuo atveju padėjo pareigūnai. Pastarieji, beje, palikdami mane prie ženklo net nepaklausė ar turiu maisto ir vandens, kuris lauke į ledą virsdavo jau po pusvalandžio. Jo turėjau nusipirkti Pakruojo degalinėje, kurios nepasiekiau, tai gavosi taip, kad nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro buvau ir be maisto, ir be vandens. Tikrai žinau, kad ne visi pareigūnai tokie, tik norėjau papasakoti savo istoriją“, – M. Kasperavičius neslėpė apmaudo.

Galėjo būti kitaip

Nutikimu ir jo atomazga pasidalijęs virtualioje erdvėje, Martynas sulaukė pačių įvairių komentarų ir reakcijų. Vieni žmonės stebėjosi policijos pareigūnų elgesiu, piktinosi, kad savaitgaliais per patikrinimo postus praleidžiami net ir tie, kurie neturi tikslaus paaiškinimo kur ir dėl ko vyksta. Kiti gi stojo į pareigūnų pusę. Tikino, kad šie tik dirbo savo darbą, o Martyno žingsnis buvo neapgalvotas.

Šiaulių apskrities policijos viršininkas Ramūnas Sarapas Martyno atsiprašė už savo pavaldinių elgesį, o vėliau „Šiaulių kraštui“ pakomentavo šią situaciją.

„Komisariato vadovas nedalyvauja procese, kai yra fiksuojamas pažeidimas. Sprendimą priima pats pareigūnas. Akivaizdu, kad pažeidimas yra užfiksuotas. Geras ar blogas. Retorinis klausimas visam policijos darbui, nes dažnai žmonės nesutinka su mūsų sprendimais. Valstybė imasi visų priemonių, kad suvaldyti situaciją. Piliečiai privalo laikytis ir paklusti, o policijai yra pavesta kontroliuoti ir užtikrinti, kad būtų laikomasi tvarkos, – Paklaustas, ar Martyno istorija galėjo turėjo kitą baigtį, R. Sarapas buvo atviras. – Ar galėjo šioje situacijoje būti kitaip? Galėjo!!! Vertiname ir turinį, ir aplinkybes.“