VSD kritikai: siūlymai bausti už dezinformaciją primena sovietmetį

Lietuvos žvalgybos siūlymai „stiprinant informacinį saugumą“ numatyti baudžiamąją atsakomybę už dezinformaciją primena sovietmetį ir sudaro prielaidas riboti žodžio laisvę, sako kritikai.

„Man tokie pasiūlymai asocijuojasi su sovietmečio Baudžiamojo kodekso straipsniu, kuris draudė juodinti tarybinę tikrovę“, – BNS sakė Mykolo Romerio universiteto docentas Virgis Valentinavičius.

Jo teigimu, esama pavojaus, kad priimtą įstatymą gali būti mėginta naudoti ir politikų vidaus kovoms.

Pasak V.Valentinavičiaus, sutrukdyti rusiškos dezinformacijos sklidimui geriausiai padėtų ne draudimui, o aukštesnė Lietuvos žiniasklaidos kokybė, geresnė savireguliacija ir didesnis finansinis saugumas.

Apie siūlymą kriminalizuoti dezinformaciją VSD pranešė metinėje ataskaitoje. Žvalgybos institucija nurodė, kad pataisos parengtos „stiprinant valstybės informacinį saugumą“.

VSD siūlymu, dezinformacija būtų laikoma „veika, kai viešai skleidžiama melaginga informacija, siekiant pakenkti Lietuvos Respublikos nacionaliniams interesams ar destabilizuoti padėtį valstybėje“.

VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas BNS sakė, kad apie siūlymą daugiau informacijos bus pateikta tik po to, kai su juo susipažins Seimo nariai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas VSD atstovus ketina išklausyti ir jų pasiūlymus aptarti kitą savaitę. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas BNS sakė manantis, kad VSD pasiūlymai yra taisytini.

Žvalgybininkams nedera „lįsti į politiką“

Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis teigė, kad būtina įtvirtinti saugiklius, kurie neleistų naudoti įstatymo susidoroti su žurnalistais.

„Suprantu intencijas, kad reikia kovoti su visais mėginimais destabilizuoti padėtį. Esant piktybiškam, ciniškam melui apie mažumų padėtį arba demokratijos būklę Lietuvoje, už tokią dezinformaciją teisiniais mechanizmais galima persekioti ir bausti. Bet būčiau kategoriškai prieš, jei žurnalistams siūloma taikyti tokį principą vien todėl, kad nepatinka jų interpretacija“, – BNS sakė profesorius.

L.Donskis taip pat sukritikavo toje pat ataskaitoje pateiktas VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pastabas, esą „pastaruoju metu dažnai pasigirsta sąžiningų, dorų, bet, deja, naivių nuomonių, kad Lietuvos viešojoje erdvėje pernelyg daug kalbama apie grėsmes, militarizavimąsi ir gynybą“.

„Saugumo pareigūnai turėtų teikti labai profesionalias rekomendacijas prezidentei, Vyriausybei, Seimui, bet jie neturėtų pradėti lįsti į politiką ir aiškinti, kas yra politiškai naivūs – tai ne jų reikalas ir ne jų kompetencijos dalykas“, – BNS sakė profesorius.

Pagal VSD siūlymą, nuostatomis apie dezinformaciją ir sabotažą būtų papildytas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuris numato atsakomybę už viešus raginimus smurtu pažeisti Lietuvos suverenitetą.

Kiti kodekso straipsniai šiuo metu numato baudžiamąją atsakomybę už neapykantos kurstymą, šmeižimą, sovietų ir nacių nusikaltimų neigimą ar šiurkštų menkinimą.