Vėlinės išgujo Heloviną: parduotuvėse vaiduokliams nebeliko vietos

Prieš kelerius metus spalio pabaigoje užvirdavo diskusijos, ar mums reikalinga iš Vakarų atėjusi Helovino šventė. Buvo nuomonių, kad ji konkuruoja su nuo seno santūriai minimomis Visų šventųjų ir Vėlinių dienomis. Vis dėlto šiandien akivaizdu: ilgametės lietuviškos tradicijos nugalėjo. Helovinas neprigijo.

Tai akivaizdžiai matyti prekybos centruose, kur visada kaip ant delno matyti mūsų visuomenės mados ir tendencijos. Mažmeninės prekybos tinklų rinkodaros specialistai vertina ne emocijas, bet vienintelį rodiklį – paklausą. Dėl pernelyg mažos paklausos Helovino kaukes ir vaiduoklių atributiką galutinai išstūmė žvakės, dirbtinės gėlės ir kita Vėlinių atributika.

Anot etnografų, taip įvyko dėl to, kad Helovinas kilęs iš naujųjų metų šventės, o mirusiųjų pagerbimas ilgainiui virto paprastu karnavalu. Lietuvoje Vėlinės nuo seno švenčiamos santūriai, prisimenami mirę protėviai. Tai šeimos šventė, kai važiuojama lankyti artimųjų kapų. Lietuviai esą įpratę, kad linksmybės prasideda per Kalėdas, o kaukes matuojamės ir su jomis šėliojame per Užgavėnes.

Renata Saulytė,
prekybos tinklą valdančios įmonės „Maxima LT“ komunikacijos vadovė

Jau kelerius metus spalį Helovinas nėra mūsų parduotuvių akcentas. Akivaizdu, kad ši šventė Lietuvoje neprigijo, nes didelio šios atributikos pirkimo artėjant spalio pabaigai nebūdavo. O žvakelių, kitų su kapais susijusių prekių paklausa gerokai padidėja. Dėl to artėjant spalio pabaigai parduotuvėse akcentuojamos Vėlinės. Su Helovino švente susijusių prekių neatsisakome, jų galima rasti, bet jos yra vienos iš daugelio kitų įvairių prekių. Po Vėlinių parduotuvėse iškart kuriama Kalėdų laukimo nuotaika. Tai darome dėl to, kad žmonės galėtų neskubėdami apžiūrėti, kas siūloma, nuspręsti, ko jiems reikia ar nereikia. Lapkritis yra savotiškos žvalgytuvės, o pagrindinis pirkimas prasideda gruodį.

Libartas Klimka, etnologas

Nors Helovinas į Lietuvą atėjo jaunimo dėka, tačiau vis dėlto jiems svarbios ir tėvų tradicijos. Vėlinės yra šeimos šventė, kai visi kartu vyksta lankyti artimųjų kapų. Helovinas mums atvežtinė šventė, be šeimos tradicijų. Be to, lietuviai nuo seno turi savo linksmą šventę su kaukėmis – Užgavėnes. Helovinas labiau buvo reikalingas airių emigrantams JAV, nes bendruomenėms visada reikia kokių nors švenčių, kurios suburia, leidžia pajausti bendrumą. Helovinas greitai prigijo visoje Amerikoje, kurios gyventojų didžioji dalis yra kosmopolitiški, nutolę nuo senų tradicijų ir jiems reikia bendrų švenčių. Tačiau mums tie disnėjiški filmų personažai pernelyg naivūs ir spalio pabaigoje mėgstami nebent baruose ir naktiniuose klubuose. Jos kilo iš keltiškų naujųjų metų, todėl yra linksmos ir karnavališkos. Mes lapkričio pradžioje labiau akcentuojame santūrų mirusiųjų pagerbimą. Metraštininkų duomenimis, lietuviai dar XVI a. šventė Vėlines pagoniškai: puotaudavo kapinėse ir aukojo mirusiųjų vėlėms maistą, gėrimus. Minimos ir į šermenis panašios kelias dienas trunkančios šventės.

Ausma Landsbergienė, edukologė

Man atrodo, kad Helovinas netrukdo Vėlinėms, o jas papildo. Nors amerikiečiai šią šventę komercializavo, bet joje liko daug senoviškos žmonių pasaulėžiūros. Įsivaizduokite ilgus, tamsius vakarus, mirgančius šešėlius nuo žibalinės lempos, kaukiantį kamine vėją. Ne veltui moliūgai buvo skobiami atbaidyti dvasias. Helovino šaknys yra pagoniškoje visuomenėje, kai tikėta, kad šiuo tamsiu metu suartėja mūsų ir anapusinis pasauliai. To nemažai išlikę ir Helovino šventėje. Vaikams per ją galima lengviau paaiškinti ir mūsų Vėlinių prasmę, kilmę. Taip pat parodyti, kad ne tik jie bijo tamsos, bet tai jautė ir suaugę žmonės ilgais rudens vakarais. Visais laikais krikščioniškos šventės dažnai labiau akcentuoja liūdesį, bet nieko blogo su senųjų tradicijų elementais supažindinti mūsų vaikus per žaismingesnę formą.