Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas 2010 metais turėjo daugiau kaip 0,5 mlrd. litų perteklių, tačiau iš valstybės biudžeto jam buvo papildomai pervesta 314 mln. litų.

Valstybės kontrolės auditoriai atskleidė, kad surinkus daugiau nei planuota lėšų PSDF biudžetas nebuvo peržiūrimas, o pinigai dedami į banką.

Auditoriai taip pat pažymėjo, kad Valstybinės ligonių kasos (VLK) turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, nors tai būtų leidę mažinti pacientų priemokas už paslaugas.

"Galimas variantas, kad pacientai patys primokėjo, galimas toks, kad gydymo įstaigos varomos į nuostolį", - spaudos konferencijoje ketvirtadienį sakė Valstybės kontrolieriaus pavaduotoja Daiva Bakutienė.

"Valstybiniai auditoriai nurodė, kad nebuvo išnaudotos visos galimybės PSDF biudžeto lėšas panaudoti efektyviau asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, nes VLK turimų viršplaninių lėšų nenaudojo suteiktų paslaugų visai vertei apmokėti, o sudarė terminuotųjų indėlių sutartis (700 mln. litų per 2010 metus). Gydymo įstaigoms buvo kompensuojama ne visa suteiktos paslaugos patvirtinta bazinė kaina (suteikus paslaugų už 1 litą, gydymo įstaigoms metų pabaigoje kompensuota 0,89 litų išlaidų)", - teigiama VK išvadoje.

Auditorių teigimu, 2010 metais į PSDF biudžetą surinkta 4,7 mlrd. litų - pajamų planas buvo viršytas daugiau kaip 17 proc., o panaudota 4,1 mlrd. litų (beveik 88 proc.) surinktų pajamų.

"Visgi pabrėžiame, kad teisės aktuose nėra reglamentuota, kada ir ar apskritai turėtų būti tikslinamas PSDF biudžetas, jeigu jį vykdant paaiškėja, kad jis gauna perteklių ir nereikia papildomų valstybės biudžeto lėšų biudžetui subalansuoti", - spaudos konferencijoje sakė D.Bakutienė.

Auditoriai atkreipė dėmesį, kad ir 2011 metais PSDF biudžeto rodiklių įstatymu patvirtinta daugiau kaip 110 mln. litų papildomų valstybės biudžeto asignavimų, nors 2010 metais PSDF biudžeto rezervas viršytas 117 mln. litų.

"Be išlaidų, PSDF biudžetas turi suformuoti rezervą, kuris turėtų būti 10 procentų gautų pajamų (...). Jeigu 2010 metais buvo perteklinis biudžetas 551 mln. litų, tai suformavus rezervą 10 proc., dar vis vien lieka apie 117 mln. litų, kai tuo metu tvirtinant 2001 metų biudžetą, valstybė numatė subalansavimui skirti 110 mln. litų", - teigė D.Bakutienė.

Tarp VK įvardytų PSDF biudžeto panaudojimo trūkumų - kelerių metų įsiskolinimas už ortopedijos priemones. Auditoriai pastebėjo, kad PSDF ataskaitose nurodytas įsiskolinimas tik už einamaisiais metais pateiktas ir neapmokėtas sąskaitas ortopedijos priemonėms kompensuoti (apie 13 mln. litų), nors pagal susidariusią kompensacijos laukimo eilę pagamintų, atiduotų naudoti ir neapmokėtų ortopedinių priemonių vertė yra 70,5 mln. litų didesnė.

"Iš čia gali kilti retorinis klausimas - kokios gi turi būti ortopedijos gaminių kainos, jeigu ortopedijos įmonės sugeba nebankrutavusios išgyventi nemokėjus joms dvejus metus", - spaudos konferencijoje svarstė VK atstovė.

Konkurencijos taryba kartelinį susitarimą sudariusioms 12-kai ortopedijos priemonių prekiautojų bei kitų organizacijų sausio mėnesį skyrė 2,95 mln. litų baudų. Taryba nustatė, kad ortopedijos ir reabilitacijos paslaugų teikėjų bei ortopedijos ir medicinos pramonės įmonių asociacijų nariai 2006-2010 metais sudarė susitarimus dėl kainų, gamybos kiekių bei pasidalijo kompensavimui skiriamas PSDF lėšas.

VK ataskaitoje taip pat pažymėta, kad VLK ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa neužtikrino racionalaus ir taupaus PSDF biudžeto lėšų panaudojimo veiklos išlaidoms, sudarydamos veiklos nuomos sutartis, o vėliau įsigydamos tris nuomotus automobilius didesne negu pradinė verte, nustatydamos nebūtinas papildomas sąlygas, galėjusias padidinti automobilio kainą, įsigydamos reprezentacinės klasės automobilį, kurio eksploatacijos sąnaudos yra didesnės negu ekonominės klasės automobilio.

VLK: kaupdama didelį PSDF rezervą ruošėsi galimam pajamų mažėjimui

Valstybinė ligonių kasa nelaiko klaida sprendimo kaupti didesnį nei privalu rezervą - esą taip ruoštasi galimam pajamų sumažėjimui.

Valstybinės ligonių kasos Ekonomikos departamento direktorė Lina Puidokienė, atsakydama į Valstybės kontrolės pareikštą kritiką dėl PSDF lėšų laikymo banke užuot apmokėjus už gydymo įstaigų suteiktas paslaugas, aiškino, kad kaupti rezervą įpareigoja įstatymas.

"Įstatymas numato, kad Ligonių kasos einamąsias lėšas laiko einamojoje sąskaitoje, o rezervo lėšos turi būti atskiroje sąskaitoje ir tik ypatingais atvejais gali ministro sprendimu tas lėšas naudoti. Tai yra numatyta įstatymuose, jų negali va taip atiduoti", - žurnalistams sakė L.Puidokienė.

"Prieš 10 metų, kuomet buvo didelė Rusijos krizė, kai nebuvo sukaupta rezervo, kad atsiskaitytų su gydymo įstaigomis ir su paslaugų tiekėjais, teko Lietuvai imti dvi paskolas po 72 ir 95 mln. litų, ir už tai Lietuva turėjo sumokėti palūkanas bankams", - priminė ji.

Ji atmetė kaltinimus, kad VLK elgėsi netinkamai.

"Žinoma, galima visus pinigus atiduoti, o rytoj paaiškėjus, kad kitų metų biudžetas mažėja, rytoj reikėtų juos atimti", - aiškino L.Puidokienė, pažymėjusi, kad "susispausti yra skausminga".

Ji ragino džiaugtis, kad banke "Swedbank" 2010 metais laikyti PSDF indėliai atnešė daugiau kaip 10 mln. palūkanų.

"Aš manau, kad mes turėtume didžiuotis, kad Valstybinė ligonių kasa, turėdama sąskaitą banke, išsirūpino, išsiderėjo (tokias palūkanas - BNS). Mes nieko nekėlėme į indėlius, toje pačioje sąskaitoje pinigai buvo, tik išsirūpinome banke geresnių, išskirtinių sąlygų. Iš viso planuota 7 mln. palūkanų, o gauta 10,7 mln. palūkanų", - pasakojo L.Puidokienė.