Finansų ministerija siūlo apmokestinti privatų sveikatos draudimą, kurį kaip papildomą naudą darbdaviai gali siūlyti darbuotojams, tačiau išmokoms nustatyti 350 eurų lengvatą.

Finansų ministro teigimu, esama vertė, dėl kurios Seimas dar gali diskutuoti, nustatyta pagal 2023-iųjų darbdavio įmokų medianą ir yra racionali.

„Atkreipčiau dėmesį, kaip priklauso privačių medicinos centrų kainos nuo šitų įmokų apyvartos. (…) Nuo šitų įmokų dydžio ir nuo bendros privataus papildomo sveikatos draudimo apyvartos labai smarkiai priklauso privačių (gydymo – ELTA) įstaigų kainos“, – Seimo Biudžeto ir finansų komitete (BFK) penktadienį kalbėjo R. Šadžius.

Anot ministro, rinkoje vartotojo privataus draudimo kainos kontrolės nėra, o nemaža paklausa išlieka.

„Labai kviesčiau Seimą neįsibėgėti su ta lengvata, dėl to manau, kad apribojimas yra reikalingas, kuris truputėlį sumažintų spaudimą įmokų didėjimui“, – tikino jis.

Tačiau draudikai siūlo lengvatą sieti ne su vidutinėmis išmokomis, o pagal darbdavių mokamas įmokas.

Labai kviesčiau Seimą neįsibėgėti su ta lengvata, dėl to manau, kad apribojimas yra reikalingas, kuris truputėlį sumažintų spaudimą įmokų didėjimui.

„Įmokos ir išmokos yra skirtingos, klientas įmoka daugiau negu yra išmokų, natūralu, kad yra skirtumas. Todėl mūsų siūlymas yra (…) sieti su kažkokiu dydžiu, kuris kinta – šiuo atveju siūlėme vieną minimalų darbo užmokestį, gal tas dydis galėtų koreguotis“, – tikino Lietuvos draudikų asociacijos (LDA) vadovas Andrius Romanovskis.

Šiuo metu minimali mėnesio alga siekia 1038 eurus, Trišalė taryba diskusijas dėl kitų metų MMA dydžio pradėjo balandžio pabaigoje.

„Bet tikrai 350 eurų dabar neatspindi faktinės situacijos. Dabar faktinė situacija, aš esu paskaičiavęs, jeigu suskaičiavus įmokas ir apdraustųjų skaičių, tai yra apie 500 eurų vidutinė įmoka, o ne išmoka“, – sakė A. Romanovskis.

Asociacijos „Investors' Forum“ vadovas Vytautas Šilinskas taip pat pritarė, kad neapmokestinamą sveikatos draudimo ribą reikėtų sieti su mokestinėmis vertėmis, o ne fiksuoti konkrečią sumą.

„Šitas pasiūlymas sveikatos draudimo neapmokestinti iki minimalios algos yra labai geras pasiūlymas (…) iš teisinės pusės – kai įstatyme įrašome konkrečią sumą, tai yra didelė klaida, nes 350 eurų be jokio indeksavimo reiškia, kad į Seimą ta suma turės grįžti vos ne kasmet ir ją reikės keisti. Tai reiškia, kad ta suma turi būti su kažkuo susieta“, – komitete kalbėjo V. Šilinskas.

Pasak jo, papildomas sveikatos draudimas taip pat yra viena dažniausių garantijų, dėl kurios darbdaviai su profesinėmis sąjungomis derasi kolektyvinėse sutartyse, tad pakeitus tvarką didele dalimi atvejų tektų derėtis iš naujo.

V. Šilinsko teigimu, šalyje taip pat per mažai investuojama į sveikatos apsaugą, o papildomas mokestis šią dalį esą dar labiau mažintų.

ELTA primena, kad Seime šiuo metu svarstomas Vyriausybės mokesčių paketas, į kurį taip pat įeina nekilnojamojo turto (NT), pelno apmokestinimo pokyčiai, naujų „cukraus“ ir draudimo mokesčių įvedimas, kai kurių pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų atsisakymas.