Valstybės dienos proga šalies vadovai primena pasirinktus orientyrus

„Kiekviena Liepos 6-oji – tai proga naujai atrasti ir įvertinti savo istorinės tradicijos gelmę, atnaujinti įsipareigojimą Lietuvos valstybei. Prieš 768 metus pasirinkę žengti į Vakarus, iki šiol keliaujame mūsų pirmojo – ir vienintelio – karaliaus Mindaugo nužymėtu taku“, – sakė prezidentas Gitanas Nausėda.

Jo teigimu, pasirinkti aiškius vertybinius orientyrus, tvirtai stovėti Vakarų sargyboje, aktyviai veikti artimiausioje kaimynystėje – visa tai tebėra unikali lietuviška lyderystės tradicija.

„Tik aiškiai suvokdami savo istorinę misiją, mes galime stiebtis aukštyn kaip Lietuvos piliečiai – modernios Europos valstybės kūrėjai“, – tvirtino jis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė, kad Lietuvos valstybės diena, švenčiama liepos 6-ąją, tarsi užbaigia pagrindinių valstybinių švenčių ciklą.    

Anot jos, Vasario 16-ąją švenčiama modernios Lietuvos pradžia, esminis šios šventės akcentas – nepriklausomybė ir savarankiškumas. Pagrindinis Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienos, akcentas – valstybingumo tęstinumas, o liepos 6-osios, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos, leitmotyvas – Lietuvos integracija į Vakarų civilizaciją.

„Būtent Mindaugas žengė pirmąjį žingsnį Lietuvos valstybės tarptautinio pripažinimo Europoje link“, – teigė parlamento vadovė.

„Neatsitiktinai sukūrėme tradiciją kiekvieną liepos 6-ąją visiems pasaulio lietuviams drauge sugiedoti Tautišką giesmę. Ši šventė pabrėžia sąryšio svarbą, primena, kad nesame vienui vieni. Kad esame nevienodi, bet vieningi. Kad visada esame kartu su savo artimaisiais ir draugais, protėviais ir ainiais, sąjungininkais ir partneriais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Ji priminė, kad 1253-iųjų liepos 6-ąją Mindaugas Lietuvos karaliumi vainikuotas ne vienas, o kartu su žmona Morta.

„Šviesaus atminimo istorikas Edvardas Gudavičius tvirtino, kad Morta buvo politiškai aktyvi, darė įtaką sprendimams ir tvirtai orientavosi į Vakarų Europą. Tai Lietuvos moterų teisių problematikai, manau, suteikia papildomų dimensijų, tegu ir simbolinių“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

Anot premjerės Ingridos Šimonytės, per visą istoriją lietuviams dažniau teko kovoti už valstybę, nei džiaugtis laisve ir atsakingai patiems spręsti, kurį kelia renkasi, todėl šiandien tikrai yra pagrindas džiaugtis.

„Kiekvienas mūsų esame labai skirtingi, įdomūs ir unikalūs, bet tai anaiptol nereiškia, kad negalime būti vieningi. Skaudžios istorijos pamokos liudija, kad tik susitelkę ir veikdami kartu esame stiprūs ir galime stiprinti savo valstybę. Tikiu, kad noras bendradarbiauti, atvirumas ir pagarba vienas kitam yra raktas į Lietuvą, vardan kurios vienybė gali žydėti gražiausiai“, – teigė ji.

Antradienį Lietuva švenčia Valstybės dieną. Ji žymi Mindaugo karūnavimą Lietuvos karaliumi 1253 metų liepos 6 dieną.

Ši diena valstybės švente paskelbta 1990 metais, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Užpernai Seimas paskelbė liepos 6-ąją ir Tautiškos giesmės diena.