Rūpestis jūra

Premija T. Paulauskienei skirta už inovatyvių ir aplinkai draugiškų technologijų, skirtų naftos teršalams valyti iš vandens, kūrimą, ekologinį visuomenės švietimą ir už pasiekimus ir lyderystę ekologijos ir aplinkotyros mokslų srityje.

T. Paulauskienė yra Klaipėdos universiteto profesorė, vyresnioji mokslo darbuotoja ir universiteto startuolio – įmonės „Inobiostar“, įkurtos 2020 m., įkūrėja ir vadovė. Sparčiai plėtojama įmonė teikia ekologinių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros paslaugas, padeda rasti ir įgyvendinti netradicinius ir gamtai draugiškus sprendimus, vykdo sukurtų produktų komercinimą, konsultuoja. „Inobiostar“ drauge su Klaipėdos universitetu kuria inovatyvius sprendimus mėlynojo augimo srityje (angl. deep tech innovations), leidžiančius neutralizuoti naftos išsiliejimų jūroje padarinius.

Kaip pasakoja premijos laureatė T. Paulauskienė, Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų pasaulyje. „Ji yra gan uždara, vanduo keičiasi labai lėtai – apie 3 proc. per metus, todėl visa patiriama tarša akumuliuojama ir lieka ilgam. Be to, Baltijos jūroje yra gana intensyvi laivyba, o vienas pagrindinių gabenamų krovinių yra nafta ir naftos produktai. Taip pat turime nemažai naftos terminalų, iš kurių nafta gali išsilieti. Tokiame aplinkosauginiu požiūriu jautriame regione būtina naudoti tik aplinkai draugiškus sprendimus“, – teigė mokslininkė.

Jos teigimu, nafta yra vienas labiausiai paplitusių teršalų vandenynuose. „Kasmet vandenynus užteršia apie 3 mln. t naftos. Naftos išsiliejimo metu visos vietinės įmonės, įskaitant buriavimą, žvejybą, turizmą, taip pat pramonės šakos, kurios priklauso nuo gėlo jūros vandens, yra sustabdomos ir negali tęsti savo veiklos, kol vanduo nebus išvalytas. Tikime, kad išskirtinių savybių inovacijos turės teigiamą poveikį visuomenei ir reikšmingai prisidės prie vietos verslo atsigavimo“, – tikino T. Paulauskienė.

Laukia iškilmės

Pasak mokslininkės, Prezidento V. Adamkaus premija yra labai svarbi, siekiant apsaugoti ir atkurti gamtinę aplinką, užtikrinti išteklių tvarumą. „Jaučiuosi pakylėta ir laiminga būdama šios premijos laureate. Labai didžiuojuosi savimi ir komanda, mūsų atliekamais darbais dėl tvarios ateities. Pastaruosius keletą metų aktyviai dirbame prie žaliojo ir mėlynojo augimo inovacijų kūrimo ir džiaugiamės būdami taip pat įvertinti ir už Lietuvos ribų – ką tik gavome Europos horizonto „Women TechEU“ programos dotaciją. Abu šie apdovanojimai žymiai prisidės prie kuriamų inovacijų įgyvendinimo. Tikiu, kad bendromis pastangomis mes sukursime švarią ir saugią aplinką, o Baltijos jūra po 20 metų bus sveika, jungianti regionus ir užtikrinanti žmonių gerovę“, – pasakojo T. Paulauskienė.

Iškilmingas premijos įteikimas vyks birželio 5 d. – Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną. Planuojama, kad premiją T. Paulauskienei įteiks prezidentas V. Adamkus.

Skirtingos nominacijos

Premijos steigėjai ir komitetas džiaugėsi, kad Lietuvos visuomenės aplinkosauginis sąmoningumas auga, vis plačiau žvelgiama į aplinkai naudingas veiklas. Šiemet buvo sulaukta aštuoniolikos nominacijų visose keturiose kategorijose: už visuomeninį veikimą, politikos sprendimus (savivaldos lygmeniu), už pasiekimus moksle ir iniciatyvas verslo srityje. Iš viso buvo nominuoti šešiolika skirtingų asmenų.

Išskirtinio komiteto ir steigėjų dėmesio už pasiekimus sulaukė Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ilgametė vadovė Rūta Baškytė, Tauragės miesto savivaldybė, išsikėlusi ambicingus tikslus tapti aplinkai neutraliu miestu iki 2030 m., ir visada stiprų visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų palaikymą turintys ir aplinkosaugos labui dirbantys Alina Andronova (Klaipėdiečių iniciatyva už demokratiją ir ekologiją)

Premijos nugalėtoją išrinko komitetas, kurį sudaro skirtingoms sferoms atstovaujantys savo sričių profesionalai: prof. Birutė Galdikas (žymi Kanados lietuvė, antropologė ir ekologė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) garbės daktarė), dr. Nerijus Jurkonis (VDU Botanikos sodo direktorius, VDU Aplinkotyros katedros dėstytojas), dr. Visvaldas Varžinskas (Kauno technologijos universiteto (KTU) Pakavimo inovacijų tyrimo centro direktorius), Donatas Puslys (žurnalistas, Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) Medijų ir demokratijos programos vadovas), Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius (EK, Aplinkos, vandenynų ir žuvininkystės sritys), Arūnas Antanaitis (Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus direktorius).

Įprasminti ir paskatinti

JAV gyvenantis Gabrielius Gedvila, Valdo Adamkaus ilgametis draugas yra įsitikinęs, kad aplinkos apsauga buvo, yra ir išliks ypatingo dėmesio reikalaujanti globali problema, todėl, norėdamas įprasminti ir atkreipti dėmesį į aplinkosaugos pasiekimus Lietuvoje ir pagerbti velionės žmonos atminimą, įsteigė 100 tūkst. JAV dolerių fondą, kurio lėšos bus skiriamos Prezidento Valdo Adamkaus premijai.

Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos-muziejaus ir Danos Gedvilienės fondo premija teikiama nuo 2021 m. už visuomenės dėmesio ir pagarbos vertus pasiekimus ir pastangas apsaugoti ir atkurti gamtinę aplinką Lietuvoje ir kaimynystėje, užtikrinti išteklių tvarumą.

2021 m. pirmuoju atkurtos gamtosauginės Prezidento V. Adamkaus premijos laureatu tapo dokumentinio filmo „Sengirė“ režisierius Mindaugas Survila. 2022 m. antruoju laureatu buvo išrinktas Giedrius Bučas – socialinės inciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėjas, Pokyčių lyderis, visuomenininkas, socialinis verslininkas, Darnos žygio pėsčiomis 2020 m. aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ iniciatorius.