Įvykiai Ukrainoje skatina kalbas apie karo grėsmę Lietuvai, todėl krašto apsaugą prižiūrintys pareigūnai ragina burtis savanoriškai karo tarnybai. Tačiau uostamiestyje karių savanorių antplūdžio nejaučiama, apie save dažniau primena rezervo kariai.

Šiuo metu Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) Žemaičių apygardos 3-iojoje rinktinėje tarnauja daugiau nei 760 karių.

Didžioji dalis jų savanoriškai atlieka karo tarnybą daugiau nei kelerius metus.

„Savanorių daugėja pamažu, tačiau šiuo metu tikrai nėra kažkokio antplūdžio“, – patikino Žemaičių apygardos 3-iosios rinktinės ryšių su visuomene skyriaus specialistė Vilma Kojelienė.
Klaipėdos apskrityje netrūksta tokių žmonių, kurie po metų tarnybos pageidauja pratęsti savanorystės laiką.

Pašnekovė informavo, kad kiekvieną mėnesį savanoriškai karo tarnybą atliekančiųjų būrys pasipildo maždaug 20 narių.

Būtent tiek vasarį ir buvo priimta savanoriais Klaipėdos apskrityje. Planuojama, kad per kovą taip pat bus sulaukta panašaus skaičiaus savanorių.

„Iš tiesų savanoriška karo tarnyba tampa daugelio laiko praleidimo būdu, nes mokymus nesunku derinti su darbo ar studijų tvarkaraščiu, mokymai vyksta savaitgaliais“, – aiškino V.Kojelienė.

Nors šiuo metu Klaipėdoje ir nėra fiksuojamas savanorių karių antplūdis, tačiau stebint įvykius Ukrainoje sujudimo esama.

Daugelis karių, kurie jau atliko karo tarnybą, dalyvavo įvairiose misijose ir šiuo metu yra rezervo kariai, kreipiasi į padalinio vadovybę.

„Dabartiniai rezervo kariai atvyksta, užsiregistruoja ir primena, kad, reikalui esant, jie pasiruošę papildyti karininkų gretas“, – pasakojo atstovė.

Jei šiuo metu netikėtai padaugėtų norinčiųjų atlikti karinę tarnybą, realiai tai pasijustų tik po kelių mėnesių, nes reikia patikrinti kandidatų duomenis, sveikatą ir patvirtinti jų prašymus.
Pateikęs prašymą savanoriškai atlikti karo tarnybą, asmuo prie komandos prisijungia maždaug po dviejų mėnesių.

Kariu savanoriu gali tapti bet kuris 18–50 metų asmuo, kuris nėra teistas ir atitinka nustatytus sveikatos būklės reikalavimus.