Tyrimas: kūrybiško mokymosi programa mokyklose mažina patyčias

  • Teksto dydis:

Naujų mokymo metodų taikymas, mokymosi aplinkos pakeitimas, kūrybinių sričių atstovų įsiliejimas į mokymosi procesą paskatino mokinių smalsumą, norą papildomai gilintis į dėstomą temą. Pastebėtas patyčių sumažėjimas. Mokytojai teigia, kad pagerėjo mokinių pažangumo ir lankomumo rodikliai. Tiesa, mokytojai vis dar išlieka iniciatyvą savo rankose laikantys asmenys ir mokiniams palieka pasyvų užduočių atlikėjo-vykdytojo vaidmenį. Tokias tendencijas pastebi Tyrimų ir mokymo centro tyrėjai, kurie praėjusiais mokslo metais tyrinėjo, kokius pokyčius į Lietuvos mokyklas įneša kūrybiško  mokymosi programa „Kūrybinės partnerystės".

Pokyčių, susijusių su „Kūrybinių partnerysčių" modelio taikymu mokyklose, tyrimo metu buvo apklausti programoje dalyvavę ir nedalyvavę mokiniai ir mokytojai. Žemesnių klasių (nuo 4 iki 6) bei aukštesnių klasių (nuo 7 iki 12) mokiniai.

Kaip teigia Renata Sadunišvili, tyrimą atlikusios įmonės „Tyrimų ir mokymo centras" tyrėjų grupės vadovė, daugelis programoje dalyvavusių mokinių ir mokytojų išskyrė pasikeitusį bendravimo klimatą. Šis pokytis įvyko ne tik tarp mokinių, mokinių ir mokytojų, bet ir tarp pačių pedagogų.

„Jei mokykloje nepasikeičia bendravimas tarp mokinių ir mokytojų, jei nekuriama aplinka neformaliam dialogui, tada neįvyksta jokie pokyčiai. Nei motyvacijos mokytis, nei drausmės, nei geresnių pasiekimų srityse. Bendravime glūdi esmė", - sako R. Sadunišvili.
Tyrimo metu pastebėta, kad keitėsi mokinių požiūris į save ir ugdymo procesą. Jeigu mokslo metų pradžioje mokėjimas mokytis buvo siejamas su drausmingumu, susikaupimu, darbštumu, vėliau mokiniai akcentavo atkaklumą, drąsą, smalsumą, bendradarbiavimą su kitais, domėjimąsi, tikslo siekimą.

Patyčių sumažėjimas - dar vienas pokytis. Jį lėmė pasikeitęs psichologinis klimatas mokykloje. トNegalime sakyti, kad vienas ar kitas mokinys niekada nebesityčios, tačiau po トKūrybinių partnerysčių" erdvė patyčioms susiaurėjo. Juk tyčiotis lengviau aplinkoje, kuri yra formali, kurioje bendraujama retai. Kai pradedama pažinti vienas kitą, kai įsitraukiama į bendras veiklas, mokinių elgesys keičiasi", - pasakoja tyrėja.

Panašus pokytis įvyko su mokiniais, kuriems sudėtinga pritapti klasėje, kurie nuolat kelia drausmės problemų, arba kurie pamokose būna tylūs, užsidarę ir neaktyvūs.

„Kiekvienoje klasėje būna vaikų, kurie nuolat atsikalbinėja su mokytoja. Vietoj konstruktyvaus darbo vyksta neveiksmingi drausminimo pratimai. Programoje dalyvaujantys kūrėjai mokytojams suteikė platesnį priemonių arsenalą, kaip prieiti ir susikalbėti su tokiais vaikais. Tyleniai arba tie, kurie elgdavosi agresyviai, mokslo metų pabaigoje pradėjo pritapti prie klasės, įsitraukė į bendras veiklas, darbą grupėse", - tyrimo rezultatus komentuoja R. Sadunišvili.

Tyrimo rezultatai parodė, kad programa mokiniams leido suvokti sąsajas tarp teorinių žinių ir jų pritaikymo praktikoje. Mokiniai prisipažino, kad netradicinės mokymosi formos - integruotos pamokos, veiklos už klasės ribų -  paskatino papildomai domėtis dėstomu dalyku, klausti, diskutuoti, gilintis.

Tiesa, R. Sadunišvili pastebi, kad mokytojai pamokų metų retai buvo linkę aptarti su mokiniais pamokos eigą, išsiaiškinti jų savijautą, tokiu būdu vaikams palikdami pasyvaus stebėtojo vaidmenį. „Svarbu, kad mokytojai suvokia, kad moksleiviams nepakanka vien tik suformuluotos užduoties, reikia laiko ir pačiam mokymosi procesui", - pastebi Tyrimų ir mokymo centro tyrėja.

Milda Laužikaitė, kūrybiško mokymosi programos „Kūrybinės partnerystės", vadovė pastebi, kad pokyčiai mokyklose -  tai nuoseklios mokyklos bendruomenės ir programoje dalyvaujančių kūrybinių sričių profesionalų,  mokslininkų, partnerystės rezultatas. 

„Į mokyklas atėję kūrybinių sričių atstovai mokytojui parodo, kaip kuriant atvirumu ir pasitikėjimu pagrįstą santykį galima sukurti visus įtraukiantį mokymosi procesą. Kūrėjai mokytojams padeda suprasti, kad nusistovėjusios ugdymo formos nepilnai atskleidžia mokinių gebėjimus ir ne visada skatina domėtis mokomuoju dalyku. Ugdymo procesą galima praturtinti ir praplėsti netradiciniais - kūrybiškais - mokymosi principais ir būdais, kurie atneša pokyčių. Tą ir parodo programoje dirbantys kūrėjai", - teigia M. Laužikaitė. 

Pasak jos, geresni mokinių pasiekimai ar naujų mokymosi metodų įsisavinimas, žinoma, reikšmingi pokyčiai, tačiau svarbiausia, kad tarp mokinių, mokytojų ir kūrėjų gimė dialogas bei užsimezgė partnerystė, kuri leido visiems atsiskleisti kaip asmenybėms. „Sukurta erdvė bendravimui ir eksperimentavimui yra svarbus aspektas siekiant geresnės ugdymo kokybės", - sako M. Laužikaitė.

Iš viso programoje „Kūrybinės partnerystės" jau dalyvavo daugiau nei 130 Lietuvos mokyklų, 6,5 tūkst. moksleivių, daugiau 1000 pedagogų. Šiais mokslo metais トKūrybinių partnerysčių" programa vyksta jau ketvirtuosius metus, joje dalyvauja 25 Lietuvos mokyklos. Pirmą kartą ji pritaikoma ir socializacijos centruose. Programą „Kūrybinės partnerystės" inicijavo Švietimo ir mokslo ministerija, iš dalies remia Europos socialinis fondas, programą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių