Laivyno privatizavimas

“Trident Marine” ketinimai lieka paslaptis

Iš AB Lietuvos jūrų laivininkystės (LJL) privatizavimo pašalinta kaip “nepatikima”, Danijos kompanija “Trident Marine” įsitikinusi, kad ji neklysta, ir jau kuria savo veiklos Lietuvos pajūryje planus po laivininkystės privatizavimo. Kompanijos bendrasavininkis Jesperas Nilsenas tai nedviprasmiškai pasakė penktadienį Vilniuje vykusioje spaudos konferencijoje, po kurios kilo dar daugiau abejonių dėl potencialių pirkėjų galutinių ketinimų skaidrumo.

Vilniaus apygardos teisme apskundusi Valstybės turto fondo sprendimą pašalinti “Trident Marine” iš konkurso dalyvių, Danijos kompanija pirmajame teismo posėdyje ketina pasiūlyti atsakovui taikos sutartį. Kaip teigė jos interesams Lietuvoje atstovaujantis advokatas Imantas Norkus, tai gali įvykti po 3-4 savaičių.

“Mūsų pasiūlymas naudingiausias ir valstybei, ir LJL akcininkams. 33 milijonai litų už 66,66 proc. akcijų startinę kainą viršija 13 milijonų, akcininkų akcijas supirksime už 0,25 lito. Laimėję konkursą, per penkias dienas atsiskaitysime už kontrolinį akcijų paketą, per nustatytą terminą įvykdysime įsipareigojimus kitiems akcininkams. Per artimiausius dvejus metus į laivininkystę investuosime apie 10 mln. dolerių: nusipirksime 1-2 tanklaivius, kurie plaukiotų su Lietuvos vėliava, ir užsiimsime naftos produktų gabenimu, atnaujinsime sausakrūvių laivyną. Grąžinsime frachtuojamą LJL laivyną ir rasime jam naudingesnio darbo. Tikimės kasmet gauti 5-6 mln. dol. pelno”, – spaudos konferencijoje tvirtino J.Nilsenas.

Nesunku apskaičiuoti, kad šiems planams įgyvendinti “Trident Marine” per artimiausius dvejus metus reikės apie 80 mln. litų, neskaičiuojant kredito už “Astos” serijos laivų statybą grąžinimo ir jos pačios banko kredito laivininkystei įsigyti. Pastarasis danams realiai kainuos ne 33 mln., bet beveik 50 mln. Lt, atsižvelgiant į smulkiųjų akcininkų akcijų supirkimą ir kitas išlaidas. Beje, “Trident Marine” įstatinis kapitalas – 240 tūkst. Danijos kronų (111,47 tūkst. Lt), turtas vertinamas 395,769 tūkst. (apie 182 tūkst. Lt). Palyginkite: LJL įstatinis kapitalas – 200,901 mln. Lt, turtas – 293,711 mln. Lt. Kaip sakoma, musė nori praryti dramblį. Kodėl gi ne, jeigu, kaip tvirtina J.Nilsenas, “musei” kreditą suteiks Skandinavijos bankas “Nordea” ir dar pora Danijos ir Rusijos bankų? Tiesa, kaip jis pripažino, “Trident Marine” kol kas neturi raštiško susitarimo gauti kreditą.

Tačiau kompanijos tai netrikdo, todėl kyla kai kurių įtarimų. J.Nilsenas ne kartą pabrėždavo, kad ji turi tvirtų ryšių su Rusijos “Lukoil” ir “Volgotanker” kompanijomis. Galbūt rusiškas kapitalas siekia per “Trident Marine”, kaip Lietuvos laivininkystės savininkę, patekti į ES? Beje, J.Nilsenas taip pat drąsiai kalbėjo ir apie gerus dalykinius ryšius su pačia laivininkyste, nors ji jau seniai juos nutraukė dėl “Unisea Group” kompanijos, kaip dalykinės partnerės, nepatikimumo.

Reikia pasakyti, kad “Unisea Group” ir “Trident Marine” holdingo savininkai ir vieninteliai darbuotojai yra tik du žmonės – Jesperas Nilsenas ir Vladimiras Vetoškinas. Neturėdami savų laivų, jie operuoja ir frachtuoja svetimus, taip pat prekiauja nafta, bunkeruoja, tarpininkauja perkant ir parduodant laivus. Sprendžiant iš J.Nilseno pareiškimo, ketina pradėti tanklaiviais gabenti naftą.

Ar šiuose planuose laivininkystei nėra numatytas aukojamos avies, tai yra užstato bankui, vaidmuo? Juolab kad, kaip leista suprasti spaudos konferencijoje, Valstybės turto fondui sumokėjęs 33 milijonus litų, pagal Lietuvos įstatyminius aktus pirkėjas gali laikyti save atleistu nuo kitų įsipareigojimų. Laivus gali užstatyti, parduoti, keisti. Ir spės tai padaryti, net jeigu fondas paduotų kompaniją į teismą dėl privatizavimo įsipareigojimų nesilaikymo.