Tos pačios lyties santuokos: estai gali, kodėl lietuviai – ne?

„Man čia yra svajonė, kuri galėtų būti Lietuvoje, bet klausimas – kada“, – komentavo „Gėjų lygos“ vadovas Vladimir Simonko.

Tos pačios lyties asmenys Estijoje galės ir įsivaikinti vaikus su tam tikrais ribojimais.

„Privalomas biologinių tėvų sutikimas, negali būti daugiau nei du tėvai, išlieka principas, kad teisės ir pareigos, susijusios su vaiku, pirmiausia priklauso biologiniams tėvams“, – pasakojo Estijoje gyvenantis lietuvis Vaidas Matulaitis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Estijos premjerė džiaugiasi, kad Estija – pirmoji Baltijos šalis, kurioje įteisinta santuokų lygybė. Ir Lietuvoje atsirado raginimų. Jei gali estai, kodėl negali lietuviai?

„Užtikrinti visų lygybę prieš įstatymą. Su tuo aš juos labai sveikinu ir tikiuosi, kad gal ir Lietuva nepamirš savo šūkio „drąsi šalis“, – už kaimynus džiaugėsi Laisvės partijos narys Vytautas Mitalas.

Tačiau nors Lietuva su Estija vadinamos Baltijos sesėmis, visuomenės ir tradicijos – gana skirtingos.

„Jų civilizacinė raida buvo kiek kitokia. Priminsiu, kad Latvija ir Estija iš tikrųjų, na, buvo valdomos – kitaip nepasakysi – danų, vokiečių, švedų, tai kiek kito civilizacinio pasaulio“, – istoriją priminė Vilniaus universiteto profesorius Vytautas Ališauskas.

Man čia yra svajonė, kuri galėtų būti Lietuvoje, bet klausimas – kada.

Lietuva – katalikų kraštas, pagal religiją artimesnis konservatyviai Lenkijai. Du trečdaliai lietuvių save laiko katalikais, nors reguliariai religiją praktikuoja kelis kartus mažiau.

„Na, šito veiksnio negalima atmesti, tai yra tiesa, Estija laikoma, ir patys estai save laiko, gana nereligingais“, – teigė V. Matulaitis.

Kai prieš penkerius metus popiežius Pranciškus lankėsi Lietuvoje – rinkosi minios. Estijoje popiežių pasitiko estų valdžia ir apytuštės aikštės. Didžioji dalis estų savęs nepriskiria išvis jokiai religijai, Lietuvoje – partnerystės priešininkai dažnai mini bažnyčią.

Profesorius V. Ališauskas sako, kad ir Lietuvoje nuostatas labiau formuoja ne religija, o tradicijos. „Lietuvoje religija – nepaprastai menkai įtakos turintis veiksnys. Galbūt daugiau turi tai, ką vadiname tradicijomis. Pirmiausia, agrarinis pasaulis, mūsų paveldėtas klumpakojis ir panašūs dalykai. Juokauju truputį. Baimė skirtingumo, nes agrariniame pasaulyje skirtingiems žmonėms vietos kaip ir nėra“, – sakė jis.

Estija prieš beveik dešimt metų įteisino partnerystę.

„Čia kalbama apie partnerystę, civilinę sąjungą, ir sakoma, kad ne, mes nesiekiame tos pačios lyties santuokos su įvaikinimu vaikų. Maždaug aštuoneri metai – tiek statistiškai veda nuo partnerystės įteisinimo iki santuokos įteisinimo. Lygiai tas pats dabar atsitiko ir Estijoje“, – sakė Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Paulius Saudargas.

Seime dabar likęs lemiamas balsavimas dėl civilinės sąjungos – tos pačios lyties asmenys galėtų sudaryti sąjungą pas notarą.

„Tikrai to, kas bus po aštuonerių metų, aš negaliu nei nuspėti, nei prognozuoti“, – replikavo V. Mitalas.

Įstatymą dar turės pasirašyti ir prezidentas.

„Galbūt net jį vetuotų, bent jau tokias žinias aš esu gavęs iš prezidentūros“, – svarstė V. Mitalas

Prezidentas metinėje kalboje sakė: „O kodėl neužsibrėžus išties ambicingo tikslo, pavyzdžiui, tapti šeimoms draugiškiausia ES valstybe?“

Patarimą Gitanui Nausėdai turi „Gėjų lygos“ vadovas: „Be abejo, nesame tokie naivūs. Keisti nuomonę reikia ir prezidentui.“ Sako, jei G. Nausėdos neįkvepia estai, gal perkalbės kolega naujasis Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius, viešai nurodantis, kad yra gėjus.

Vakar Estijos parlamentui pritarus vienos lyties santuokoms su teise įsivaikinti, Estijos premjerė taip pat sakė: „Šiuo sprendimu galutinai patvirtiname savo priklausymą Šiaurės šalims“, – citavo Estijos lietuvis V. Matulaitis.

Artimiausia Estijos šiaurės kaimynė – Suomija. Neseniai suomių vyriausybei vadovavusi Sanna Marin užaugo lesbiečių šeimoje.