Šarūno Mažeikos (BFL) nuotr.

Naujosios valdžios principai dėl energetikos pertvarkos geri, tačiau sunkiai įgyvendinami. Taip tvirtina Romas Švedas, nepriklausomas konsultantas, buvęs energetikos viceministras.

– Kaip vertinate naują Vyriausybės programą, kurios nemažą dalį užima ir planai dėl energetikos? Tiesa, kol kas labai abstraktūs.

– Mano vertinimu, tokiose programose yra svarbu principai. Nors dažniausiai yra komentuojamos detalės. Tai – tik priemonės principams įgyvendinti. Svarbiausia, kad Vyriausybė laikytųsi nustatytų principų.

Mūsų energetikos bėda, kad mes esame priklausomi nuo vienintelio tiekėjo. Ir didžiausia bėda – visos Lietuvos energetikos priklausomybė, mat ir elektros daug importuojame iš vieno išorinio tiekėjo, taip pat ir dujos – 100 proc. importuojame iš vieno tiekėjo.

Skaitydamas programą, aš fiksavau būtent principus. Ir svarbiausia man pasirodė tai, kad ši Vyriausybė sieks įtvirtinti rinką. Sieks realios, konkurencingos rinkos energetikos sektoriuje: tai yra ir elektros, ir dujų, ir šilumos. Svarbiausia ir yra tai, kad ši Vyriausybė siektų įtvirtinti realią konkurencingą rinką energetikos sektoriuje.

– Lygiai to paties siekė ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė.

– Taip, ir tai yra svarbiausia. Būtent siekti rinkos ir dabar svarbiausias dalykas, kad tų principų Vyriausybė laikytųsi ir juos įgyvendintų, kad nuo jų neatsiribotų. Dujų ir šilumos klausimas dabar yra aktualus.

– Ne visi valdantieji, kalbėdami apie energetinę nepriklausomybę, vieningi. Kai kas sako, kad svarbiausias tikslas – gauti energijos už priimtiną kainą.

– Taip, bet energijos reikia gauti iš alternatyvių šaltinių. Jeigu mes gausime pigiau iš vieno ir to paties šaltinio, tai anoks čia energetinis saugumas? Mes tada nepasieksime rinkos. Rinką pasieksime tuomet, kai bus energijos šaltiniai, kai tiekėjai tieks iš skirtingų šaltinių ir tokiu būdu konkuruos dėl kainos. Tik tada laimės vartotojas, o energijos gamintojai turės dirbti efektyviau.

– Vyriausybė taip pat kalba ir apie naują Nacionalinę energetikos strategiją. Tokių jau buvo ne viena.

– Tai yra detalės. Ten pilna visokių deklaratyvių dalykų. Prie jų nesikabinėju. Manau, svarbiausias dalykas – konkurencija: ir dujų, ir šilumos sektoriuje.

– Premjeras Algirdas Butkevičius jau prakalbo apie tarpvalstybinę darbo grupę. Esą su Rusija bus mėginama derėtis dėl pigesnių dujų. Kaip tai vertinate? Ar tai pasiekiamas ir adekvatus susiklosčiusiai situacijai tikslas?

– Dabartinis premjeras yra daug pažadėjęs įvairių darbo grupių. Dujas juk perka "Lietuvos dujų" įmonė iš "Gazprom" įmonės. "Gazprom" dar kontroliuojamas Rusijos vyriausybės. "Lietuvos dujų" Vyriausybė nekontroliuoja. Už dujas moka "Lietuvos dujos". Tai kokie svertai būtų per derybas iš mūsų Vyriausybės pusės? Nes iš Rusijos pusės – dujų kaina. O iš Lietuvos pusės be politikos ne kažin ką galime pasiūlyti. Pinigai ir kaina yra "Lietuvos dujų" rankose. Ir sprendžia tuos klausimus įmonės valdyba, kur iš penkių narių Vyriausybė turi tik vieną narį. Nenoriu atsakyti į tą klausimą nei taip, nei ne. Bet reikia pamąstyti, kokie Vyriausybės svertai? Klausimas atviras.

– Kaip vertinate naujosios valdžios pareiškimus dėl Visagino atominės elektrinės (VAE) projekto? Gal nereikės laukti konkrečių sprendimų? Gal strateginis investuotojas, matąs, kaip politikai nesusitaria, tiesiog pasitrauks?

– Gyvenime visko gali būti. Čia yra visas liūdesys, kad mes, lietuviai, savo elgesiu labai smarkai sugadinome savo reputaciją. Nesvarbu, kokį projektą įgyvendiname: ar branduolinį, ar žemės ūkio, ar kokį nors pramoninį projektą, ar paslaugų teikimo.

Primenu, kad mes prieš 6 metus Seimo lygiu (ir, beje, prieš 6 metus buvo kaip tik šiandienė dauguma) priimame sprendimą statyti atominę, susikviečiame kaimynus, pasikviečiame strateginį investuotoją, pasižadame, kad tikrai statysime, kad įgyvendinsime projektą. O po 6 metų sakome – apsigalvojome.

Tai čia yra mūsų patikimumo klausimas, mūsų reputacijos. Ir reputaciją mes jau susigadinome. Juk mes aiškiai žinome, kad nei latviai, nei estai, nei japonai iš to projekto nepasitraukė.

Konstatuokime faktą, kaip mes elgiamės patys ir kaip elgiasi mūsų partneriai. Taip, kaip elgiamės mes, yra tiesiog nesielgiama. Nei prognozuojamumo, nei tęstinumo. Čia jau padaryta didžiulė žala. O kaip gali būti su japonais, nespėliokime.

– Europos Komisija iki 2013 m. stabdo Ignalinos atominei elektrinei skirtą finansavimą panaudoto branduolinio kuro saugyklai statyti. Tai irgi liudija, kad nesugebame vykdyti projektų. Ka reiškia toks sprendimas Lietuvai?

– Vienas vertinimas: šį procesą reikia analizuoti per tai, ar mes sugebame įgyvendinti projektus. Galime konstatuoti, kad mums pats svarbiausias yra būtent tas panaudotų branduolinio kuro saugyklų projektas. Mes pasirašėme, parinkome generalinį rangovą, jis pasirašė sutartį, Lietuva prašo dabar, kad generalinis rangovas įgyvendintų tai, kas yra sutartyje ir kas turėjo būti seniai padaryta. Ir tai nepadaryta. Projektas vėluoja praktiškai ketverius metus! Išvada – iš vienos pusės užsakovas, matyt, nėra reiklus rangovui. Iš kitos pusės susidaro įspūdis, kad rangovas neva piktnaudžiauja susidariusia situacija, kadangi terminai atidedami, biudžetai padidinami. Atrodytų, kad rangovas nelabai nori pabaigti to projekto. Ir dabar Lietuva tapo rangovo įkaite. Šitas projektas yra kertinis. Neturime saugyklos, negalime krauti kuro, negalime ardyti atominės. Štai taip. Mus keletą kartų įspėjo: nesusitvarkysite, nutrauks finansavimą. Dabar jį įšaldė.

Nereikia dairytis, kas būtų jeigu būtų, ir matyti blogus scenarijus. Aš manyčiau, kad jeigu jis yra sustabdytas, reikia įvertinti situaciją ir ją kuo skubiau išspręsti, atgauti tą finansavimą.

Kita problemos dalis – kaip visa ta situacija susijusi su nauju finansavimu. Esu sakęs: nesusitvarkymas ir neefektyvus lėšų naudojimas atsilieps mums naujoje finansinėje perspektyvoje. IAE uždarymui prašėme 700 mln. eurų, siūloma triskart mažiau. Tai, kad mes nesugebame susitvarkyti su projekto įgyvendinimu, su rangovu, tai yra jau viskas. Tai jau turėjo įtakos. Jau gavome gerokai mažiau, nei prašėme.