Po studijų kokybės audito: programos kartais labiau „kepamos“, o ne rengiamos kokybiškai

Vilniaus universitetas (VU) – vienintelis iš Lietuvos aukštųjų mokyklų, patekęs į geriausių pasaulio universitetų 400-tuką.

„Tikrai jaučiasi, kad VU studentai yra patenkinti savo studijomis. Kalbant apie situaciją, kai buvo pandemiją, tai buvo momentas, kai mūsų visai bendruomenei buvo nemažas iššūkis atrasti naujus metodus ir prisitaikyti“, – kalbėjo VU studentų atstovybės prezidentė Neda Žutautaitė.

Tačiau ne visose aukštosiose mokyklose studijų kokybė gera. Tai išsiaiškino auditą atlikusi Valstybės kontrolė: „Mes pamatėme, kad du universitetai ir keturios kolegijos neįtraukia studentų į programų rengimą, bet jeigu ir įtraukia, tai tiek išorės ekspertai, vertinę mokyklas, tiek patys studentai, studentų atstovybių atstovai teigia, kad tas įtraukimas yra ganėtinai formalus“, – sakė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė Kristina Česaitienė.

Labai dažnai studentas tėra tas, kuris atneša kavą, o ne daro kokius nors rimtus praktinius įgūdžius.

Situacija prasta ir su studentų įsidarbinimu pagal specialybę. Anot Valstybės kontrolės, baigus studijas dirbami mažiau kvalifikuoti darbai, nes trūksta įgūdžių. Patys studentai tuo nesistebi, nes esą prastai organizuojamos darbinės praktikos.

„Įvairios būna problemos. Labai dažnai studentas tėra tas, kuris atneša kavą, o ne daro kokius nors rimtus praktinius įgūdžius“, – teigė Studentų sąjungos prezidentas Vytautas Kučinskas.

Blogai ir tai, kad nėra vienodų reikalavimų stojantiesiems. „Vieniems užtenka išlaikyti vieną valstybinį egzaminą, jeigu stoji į valstybės nefinansuojamas vietas, stojantiems į finansuojamas vietas reikia tris egzaminus išlaikyti“, – aiškino K. Česaitienė.

Studentų sąjunga kritikuoja ir patį studijų finansavimo modelį, kuris paremtas studijų krepšeliu. Tai reiškia, kad kuo daugiau studentų aukštoji mokykla priims, tuo daugiau pinigų gaus.

„Neabejotinai tos studijų programos kartais yra labiau „kepamos“, o ne rengiamos kokybiškai. Todėl tai irgi yra probleminė vieta“, – sakė V. Kučinskas.

Studijos Lietuvoje nepatrauklios ir užsieniečiams. Lietuva du kartus atsilieka nuo Europos Sąjungos vidurkio pagal užsienio studentų pritraukimą. Lietuviai taip pat mažai bent keliems semestrams važiuoja svetur.

„Siekiama, kad bent dalį studijų studijuotų studentai užsienio šalyse. Tikslas, kad 20 proc. tokių studentų būtų. Dabar nesiekia 4 proc. šitas rodiklis“, – teigė Valstybės kontrolės vyriausioji valstybinė auditorė.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija sutinka, kad reikia daug ką keisti, valstybės kontrolės audito išvadoms pritaria ir sako, kad jau ėmėsi pokyčių. „Vienas iš pagrindinių yra kokybės siekis, kad turėtume nusimatyti kriterijus, pagal kuriuos finansuotume papildomai už kokybinius pasiekimus aukštajame moksle. Tą pokytį jau esame pradėję“, – kalbėjo viceministras Gintautas Jakštas.

Iš viso Lietuvoje yra 23 valstybinės ir 14 nevalstybinių aukštųjų mokyklų.