Atlikę korupcijos rizikos analizę pareigūnai nustatė, jog KPD Vilniaus skyriaus inspektoriai, sudarydami metinį patikrinimų planą, nesivadovauja nustatytais kriterijais, planuodami nesinaudoja VĮ Registrų centro informacija ir neįsitikina, ar įmonės vykdo veiklą. Taip pat 2015 metais nėra atliktų neplaninių ūkio subjektų veiklos patikrinimų.

Visiškai nėra tikrinama prekyba antikvariniais daiktais internetu ir nekontroliuojama, kadangi nėra aiškaus teisinio reguliavimo. KPD Vilniaus skyriaus inspektoriai per patikrinimą nepildo kontrolinių klausimynų. Ši praktika antikorupciniu požiūriu ydinga, nes susidaro prielaidų skirtingai interpretuoti tikrinamų subjektų svarbą ar padarytos žalos dydį, reikšmingumą visuomenei ir tapačius objektus vertinti skirtingai, skelbiama STT pranešime.

Korupcijos prevencijos pareigūnai nustatė, kad inspektoriai kai kuriais atvejais, per patikrinimą užfiksavę kultūros paveldo apsaugos norminių aktų pažeidimą, administracinio teisės pažeidimo protokolo nesurašo. Analizėje išnagrinėti pavyzdžiai atskleidžia, kad inspektorių diskrecija priimant sprendimus dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo (ne)surašymo yra per plati, nes nepaisant panašių ar identiškų aplinkybių atsakomybė ūkio subjektams taikoma nevienodai.

Taip pat analizė atskleidžia, kad KPD Vilniaus skyriaus pareigūnai, nepaisydami tapačių faktinių aplinkybių, vienu atveju surašo pažeidimo protokolą juridiniam asmeniui, o kitu atveju – fiziniam. Tokiu atveju atsakomybė taikoma nevienodai, nes piniginės baudos dydžiai fiziniam asmeniui net dešimt kartų mažesni nei juridiniam.

Kaip skelbia STT, KPD nėra bendrosios ir aiškiai reglamentuojamos administracinių teisės pažeidimų bylų inicijavimo, nagrinėjimo ir forminimo praktikos, pastebima kontrolės sistemos efektyvumo stoka. Dėl šių korupcijos rizikos veiksnių inspektoriai tikrindami gali piktnaudžiauti turimais įgaliojimais.

STT siūlo Kultūros paveldo departamento Vilniaus skyriui šalinant trūkumus imtis konkrečių priemonių: detalizuoti tikrinamųjų ūkio subjektų atrankos kriterijus, stiprinti vidaus kontrolės efektyvumą ir užtikrinti, kad patikrinimai būtų atliekami naudojant kontrolinius klausimynus, skiriant dėmesio ir prekybai antikvariniais daiktais internetu, vykdyti neplaninius patikrinimus.

Korupcijos prevencijos pareigūnai taip pat siūlo viešai paskelbti tikrinimo veiksmų aprašą ir aiškiai nurodyti, ką inspektorius gali daryti. Siekiant išvengti inspektorių piktnaudžiavimo suteiktais įgaliojimais dėl pažeidimo protokolo (ne)surašymo, siūloma įtvirtinti protokolus surašančius subjektus ir jų įgaliojimus, kartu nustatyti aiškias sąlygas ar kriterijus, kuriais remiantis priimamas sprendimas dėl pažeidimo tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui.