2050 metų pradžioje prognozuojama, kad Lietuvoje gyvens 2 mln. 680 tūkst. nuolatinių gyventojų, palyginti su 2025 metų pradžia, gyventojų skaičius mažės 7,3 procento.
2100-aisiais šis skaičius nukris iki 2 mln. 152 tūkstančių, tai – ketvirtadaliu mažiau nei šiais metais.
Pasak Valstybės duomenų agentūros generalinio direktoriaus pavaduotojos Ingos Masiulaitytės-Šukevič, artimiausioje ateityje Lietuvos gyventojų skaičiaus mažėjimo nebus įmanoma išvengti, tačiau „katastrofiško scenarijaus nėra“.
„Nacionalinės prognozės parodo, kad nuolatinių gyventojų skaičius visą prognozuojamą laikotarpį mažės, bet mažėjimas nebus toks drastiškas, kaip prognozuoja Europos Sąjungos organizacija Eurostatas ir Jungtinės Tautos. Palyginti su Eurostato prognozėmis, tai skirtumas 2100 metų pabaigoje su mūsų prognozėmis yra apie 400 tūkst. nuolatinių gyventojų“, – žurnalistams teigė I. Masiulaitytė-Šukevič.
Vis tik, agentūros prognozėmis, labiausiai neramina Lietuvoje mažėjantis gimstamumas.
„Nerimą kelia tai, kas vyksta visame pasaulyje ir ką prognozuoja Jungtinės Tautos, tai yra mažas gimstamumas. Jau kelis dešimtmečius labiausiai išsivysčiusiose šalyse, mes matome, kad suminis gimstamumo rodiklis neužtikrina kartų kaitos ir pasižiūrėjus į ilgalaikę perspektyvą, tai reiškia mažiau gimusių vaikų, mažiau vaikų einančių į mokyklas, į darželius ir po to mažiau moterų ir vyrų“, – kalbėjo Demografinių tyrimų centro vadovas Daumantas Stumbrys.
„Jeigu šiandien mes turime du tėvus, taip grubiai kalbant, dviejų tėvų kartą pakeičia vieno vaiko karta, tai yra dvigubai mažesnė, jeigu mes turime suminį gimstamumo rodiklį artimą vienetui, tai reiškia, kad ateinanti karta yra dvigubai mažesnė negu prieš tai buvusi. Tai iš tikrųjų tie rodikliai neramina“, – pridūrė jis.
Pasak D. Strumbrio, mažesniam gimstamumui daro įtaką ir nauja tendencija susilaukti vaikų vis vėliau.
„Tiek vidutinis pirmą vaiką gimdančios moters amžius, tiek vidutinis apskritai vaikus gimdančios moters amžius, jis vėluoja ir tai susiję tiek su mažesniu absoliučiu gimusių vaikų skaičiumi, tiek su mažesniu suminiu gimstamumo rodikliu. Mažiau pagimdo vaikų per savo reproduktyvų amžių, nes jis yra ribotas ir kuo vėliau pradeda, tuo didesnė tikimybė, kad bus susilaukta mažiau vaikų“, – pabrėžė jis.
Agentūros duomenimis, taip pat prognozuojama, jog 2026–2100 metų laikotarpiu moterų skaičius šalyje išliks didesnis nei vyrų. 2050 m. pradžioje moterys sudarys 51,4 proc. visų nuolatinių gyventojų, 2075 m. pradžioje – 50,6 proc., 2100 m. pradžioje – 50,9 procento.
Išliks ir neigiama natūrali gyventojų kaita – mirusiųjų skaičius viršys gimusiųjų skaičių, toliau mažės darbingo amžiaus gyventojų skaičius.
Teigiamą tendenciją galima pastebėti tik imigrantų skaičiaus didėjime, pasak agentūros, jis iš dalies gali kompensuoti neigiamą natūralų prieaugį.
(be temos)
(be temos)
(be temos)