Dienos rūpestis

Statinio aukštį numato detalusis planas

Kai kurie klaipėdiečiai baiminasi dėl mieste statomų pastatų aukščio, ypač kai toks pastatas išdygsta greta gyvenamojo namo.

Pasak Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vedėjo Stasio Astrausko, uostamiestyje statomų pastatų aukštį lemia miesto detalusis planas. Statomas pastatas negali būti didesnis nei numatyta detaliajame plane. Jis neturi išsiskirti iš bendro miesto vaizdo. Ryškus pavyzdys – didžiulis namas Melnragėje, kyšojęs virš gyvenvietės. Ilgą laiką šis „švyturys“ buvo į mūsų uostą įplaukiančių laivų orientyras. Valdžia ilgai siekė, kad pastatas būtų sumažintas.

Pasak S. Astrausko, yra ir sklypo užstatymo tankumo bei intensyvumo normos. Jeigu sklypas yra, tarkime, 6 arų, bendras pastato plotas negali būti 6 arai. Statytojas turi paisyti aukščio, statomo namo ploto ir sklypo matmenų santykio. Jeigu detaliajame plane numatyta teritoriją užstatyti, pavyzdžiui, dviejų aukštų namais su mansardomis, trijų aukštų namo statyba jau bus pažeidimas.

Detalusis planas yra pagrindinis dokumentas ir numatant statomo pastato paskirtį. Plano sudarytojai nustato, ar konkrečiame rajone pastatai bus gamybiniai ar gyvenamieji. Planą tvirtina miesto taryba, jis derinamas su dešimtimis specialistų ir institucijų. Žemės paskirties keitimas plane – sudarytojų ir savivaldybės specialistų sąžinės reikalas.

Įstatymas numato, kad kiekvienas detaliojo plano keitimo projektas turi būti svarstomas viešai, spaudoje paskelbiant jo apžiūros laiką ir vietą. „Per tą aptarimą visi pageidaujantieji ir gali reikšti savo pretenzijas. Jeigu projekto organizatoriai į pastabas nekreips dėmesio, jų veiksmus galima skųsti, - sakė S. Astrauskas. - Organizatoriai privalo vėliau raštu pranešti tiems, kurie pateikė pastabas. Kai pastatas jau pastatytas, pretenzijas reikšti vėlu.“