Anot „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovės Daivos Gerulytės, kiekvienam žmogui, norinčiam pasitraukti iš fondų, atsiimama suma bus skirtinga, priklausomai nuo to, kiek buvo sukaupta turto ir koks yra valstybės įnašas.

„Ne vienas nustemba, kai sužino, kad pasitraukimas iš kaupimo nereiškia, kad (gyventojas – BNS) gaus visus pinigus (...). Maždaug 40 proc. (visos sumos – BNS) bus pervesta į „Sodrą“ ir taps apskaitos taškais pensijai, o apie 60 proc. žmonės galės atsiimti“, – LRT radijui šią savaitę sakė D. Gerulytė.

„Bet čia vidutiniškai, nes tie, kurie buvo sustabdę (pensijų kaupimą – BNS), automatiškai atsiims mažiau“, – pridūrė ji.

D. Gerulytės teigimu, nepaisant to, kada bus pateiktas prašymas pasitraukti iš pensijų fondo, pinigai bus išmokėti tik kito ketvirčio pradžioje.

„Tai, ką žmogus mato šiandien arba kai pateiks prašymą (pasitraukti iš kaupimo – BNS), pavyzdžiui, kitų metų vasario 16 dieną, jis matys kitokią sumą negu jis gaus pasibaigus ketvirčiui, nes, kaip žinia, pensijų kaupimo bendrovės pinigus išmokės kas ketvirtį, tai reiškia, kad vieną ketvirtį pateiki prašymą – kito ketvirčio pradžioje, per 10 darbo dienų išmoka“, – aiškino „Sodros“ atstovė.

„Nesvarbu, kada bus pateikiamas prašymas – sausio 1 dieną ar kovo 31 dieną – rezultatas (lėšų suma – BNS) bus tas pats, jeigu gyventojas nusprendė trauktis pirmame metų ketvirtyje“, – pridūrė ji.

Pasak D. Gerulytės, gyventojas galės atsiimti tik savo įmokas ir investicijų grąžą, o valstybės įmokos bus grąžintos „Sodrai“ ir paverstos papildomais pensijos taškais – apskaitos vienetais, kurių vertė keičiasi kasmet.

„Kokia dalis į „Sodrą“ nueis, tai daugiau mažiau yra aišku (...), tačiau truputį gali pasikeisti valstybės įmokų dalis. Jeigu aš sausio pirmą dieną pateiksiu prašymą pasitraukti, tai įvyks tik balandžio pradžioje, tai reiškia dar kelis mėnesius, jei nesusistabdysiu, įmokas aš mokėsiu ir valstybė man mokės (...), todėl atitinkamai truputėlį padidės ir į „Sodrą“ pervedama suma“, – BNS aiškino „Sodros“ atstovė.

Be to, anot jos, pensijų fondo vertė, nuo kurios priklauso, kokią investicinę grąžą gaus gyventojas, keičiasi kasdien, todėl atgauta suma gali skirtis nuo tos, kuri buvo numatyta prašymo atsiimti sukauptas lėšas dieną.

„Žmogus nežino tiksliai, kiek jisai gaus, kadangi (...) niekas iš anksto negali pasakyti, kokia bus investicinė grąža, nes finansų rinkos judėjimas kasdien vyksta ir atitinkamai fondo vieneto vertė keičiasi (...). Todėl neaišku, kiek bus uždirbta investicinės grąžos ir kokią žmogus gaus išmoką“, – BNS teigė „Sodros“ Pensijų anuitetų skyriaus vadovė.

Rugsėjį 60 proc. antrojoje pakopoje kaupiančių Lietuvos gyventojų buvo linkę išsiimti dalį sukauptų lėšų, lapkritį – 54 proc., rodo LRT užsakymu „Baltijos tyrimų“ atliktos apklausos.

D. Gerulytės teigimu, ir „Sodra“ pastebi, jog ketinančių pasitraukti mažėja: „Tai galbūt indikuoja, kad žmonės sužino, jog jie negalės visų pinigų, kuriuos sukaupė, išsiimti. Galbūt žmonės pradeda svarstyti, galbūt neverta pasitraukti ir galės išsiimti 25 proc., jei reikės.“

Minimali privalomo anuiteto riba gali didėti

D. Gerulytės teigimu, kitąmet minimali privalomo anuiteto riba didės nuo 10,8 tūkst. iki 16,7 tūkst. eurų, jei Seimas patvirtins Anuitetų fondo biudžetą.

„Mes dirbdami su pensijų anuitetais matome, kad vis dėlto dar žmonės dvejoja, dar laukia, mažiau įsigyja pensijų anuitetus (...). Aišku, kai kurie iš jų laukia to, kad kitais metais gali labai sparčiai kilti minimali suma, už kurią privaloma įsigyti pensijų anuitetą“, – sakė D. Gerulytė.

D. Gerulytė BNS aiškino, kad didinant privalomo anuiteto ribą mažėja žmonių, turinčių jį pirkti, tuo pačiu anuitetai brangsta, nes  gyvenimo trukmė ilgėja. Tai reiškia, kad už tą pačią sukauptą sumą ateityje bus galima gauti mažesnę anuiteto išmoką.

Anot jos, pensijos sulaukęs ir kaupimo dar nenutraukęs žmogus taip pat galės atsiimti visas savo įmokėtas įmokas su  investicijų prieaugiu, nepaisant to, ar jis sukaupė daugiau nei privalomo anuiteto riba: „Jeigu jūs nutraukiate kaupimą per pereinamąjį laikotarpį, tai jūs galite pasirinkti tą variantą, kad dalis pinigų pervedama į „Sodrą“ ir virsta apskaitos taškais, o kita dalis jums visa išmokama. Nesvarbu, kokią sumą jūs sukaupėte.“

Pasak „Sodros“ atstovės, jeigu pensinio amžiaus žmogus nusprendęs nutraukti kaupimą ir gauti pensiją, o jo sukauptos lėšos viršys minimalią anuiteto ribą – 16,7 tūkst. eurų, – jis ir nuo kitų metų privalės įsigyti anuitetą.

D. Gerulytė sako, kad iki šių metų pabaigos jau įsigijusieji anuitetus jų nutraukti nebegalės: „Jie jau gauna išmokas, anuitetus (...), todėl čia nebe pensijų kaupimas, o pati pensija.“

„Yra tik nedidelė išimtis padaryta tiems (pensijų fonde sukaupusiems 5,4–16,7 tūkst. eurų – BNS), kurie savo laiku (rinkdamiesi pensijos išmokų būdą – BNS) vietoje periodinės išmokos pasirinko anuitetą, jie savanoriškai tą padarė. Šiems žmonėms yra išimtis padaroma ir bus leidžiama pasitraukti ir gauti tam tikrą sumą“, – aiškino ji.

Šiuo metu pensijų anuitetą įsigyti privaloma, jei antros pakopos pensijų fonde sukaupta ne mažiau kaip 10,8 tūkst. eurų ir norima gauti išmokas, o o jei sukaupta suma viršija 64,8 tūkst. eurų – ją viršijanti dalis gali būti išmokama vienkartine išmoka.

Pensijų anuiteto įsigijimą galima ir atsidėti, tokiu atveju sukauptos lėšos lieka pensijų fonde.

BNS rašė, kad nuo 2026-ųjų gyventojai galės iš antros pakopos pensijų fondų atsiimti dalį arba visas lėšas ar ilgesniam laikui sustabdyti įmokas.

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,403 mln. gyventojų. o bendras jų sukauptas turtas rugpjūčio pabaigoje siekė apie 9,79 mlrd. eurų.