Pasitikėjimas bažnyčia – žemiausias per visą 25 metų stebėjimo istoriją: kas nutiko?

„Šiuo metu 43 proc. pasitiki bažnyčia, 22 proc. nepasitiki. Na, prieš dvidešimt metų buvo labai didelis pasitikėjimas bažnyčia – siekė net 70 proc. Galbūt reikėtų stebėtis, ne kodėl dabar jis sumažėjo, o kodėl tuomet žmonės taip stipriai pasitikėjo bažnyčia. Manau, kad tuo metu ši institucija asocijavosi su atgimimu, nepriklausomybe, nes pati bažnyčia ilgą laiką buvo persekiojama. Ir šiaip, ypač Vakarų Europoje, tas pasitikėjimo rodiklis nėra aukštas. Tik ten kitaip formuojamas klausimas – ar pasitikite religinėmis organizacijomis. Tad tai nestebina. Apklausos rodo, kad tas pasitikėjimas bažnyčia labai stipriai priklauso nuo žmonių amžiaus. Vyresni kaip 70 metų amžiaus gyventojai ypač pasitiki bažnyčia – tokių yra apie 70 proc. Na, o 40-mečiai ir jaunesni – vis mažiau. Ir ta riba čia labai išryškėja“, – komentavo sociologas Vladas Gaidys.

„Manęs tai nestebina, nes kitoks žmonių požiūris, kitoks gyvenimas, kitoks supratimas“, – teigė kalbinta pašnekovė.

Visas LNK reportažas vaizdo įraše:

„Pažiūrėkite, kas Lenkijoje vyksta arba JAV dėl abortų draudimo. Tai visiškai nedera su šių laikų žmonių orumu“, – sakė kitas kalbintas gatvėje praeivis.

Ar Rusijos pradėtas karas Ukrainoje turi įtakos žmonių pasitikėjimui skirtingomis institucijomis? Kaip pasaulio įvykiai keičia šiuos rodiklius?

„Dėl kariuomenės, tai prieš 25-erius metus pasitikėjimo lygis ja buvo labai žemas, nes ir įvaizdis mūsų kariuomenės buvo nelabai koks. Šiuo metu tas įvaizdis labai pagerėjo: ir uniformas susitvarkė, ir ginkluotė pagerėjo – viskas pakilo į aukštesnį lygį. Tad dabar gyventojai labai pasitiki ir kariuomene, ir policija“, – sakė V. Gaidys. 

Vos 10 proc. gyventojų pasitiki Seimu, tačiau yra kur kas didesnis pasitikėjimas Vyriausybe. Kodėl?

„Taip, Vyriausybe gyventojai pasitiki labiau nei Seimu. Visose šalyse pasitikėjimas parlamentu nedidelis, nes daugeliui asocijuojasi, kad ten daug kalbama, bet mažai realiai daroma. Gal išskyrus Skandinavijos šalis, kur parlamentu labiau pasitikima“, – teigė sociologas.

Vyriausybe gyventojai pasitiki labiau nei Seimu.

 

„Partijomis, manau, yra didesnis nepasitikėjimas nei skelbiama iš tikrųjų. Apie partijas – geriau nieko“, – teigė pakalbintas praeivis.

„Kad nepasitiki partijomis, mano galva, yra teigiamas dalykas. Nepasitikėjimas skatina politinę konkurenciją, o tai gerai“, – porino kitas pašnekovas.

„Kuo daugiau institucijų žmonės pasitiki, vadinasi, tuo visuomenė yra sveikesnė, saugesnė, o valstybė stipresnė. Tad galima teigti, kad augantis pasitikėjimas įvairiomis šalies institucijomis rodo stiprėjančią valstybę. Ir laimės koeficientas yra gana didelis Lietuvoje – aukščiau nei vidurkis. Ir korupcijos rodikliai labai pasikeitė“, – komentavo V. Gaidys.