Slaptąsias tarnybas valdys politikai

Prezidentūra užsimojo stiprinti šalies slaptųjų tarnybų kontrolę. Ateityje šalies žvalgyboms tikriausiai teks griežčiau atsiskaityti politikams.

Apie prezidentūros iniciatyva parengtą Žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcijos projektą dienraštis kalbėjosi su Prezidentės patarėju nacionalinio saugumo klausimais Jonu Markevičiumi, anksčiau ėjusiu Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotojo pareigas.

– Dabartinė sistema netenkina. Reikia peržiūrėti visą nacionalinio saugumo gynybos sistemą, taip pat – ir žvalgybos dalį. Norime išgryninti žvalgybos sąvoką ir įvardyti, kas tuo užsiima, kas yra vartotojai, kas užsakovai. Tai per Valstybės saugumo departamento (VSD) skandalą išryškėjusios problemos.

Nėra tiksliai žinoma, ką dirba tos tarnybos, kas joms duoda užduotis, kokiais būdais jas galima vykdyti. Todėl buvo priimtas sprendimas, kad reikia sudėlioti taškus ant "i" ir apibrėžti visą sistemą – kas tai yra. Tai galbūt banalūs žodžiai, bet toks yra tikslas – sisteminis požiūris. Prezidentė deklaruoja norą į viską pažvelgti iš pagrindų, sistemiškai, todėl mes kalbame ne apie VSD, o apie žvalgybos koncepciją.

Vienas tų tikslų yra sustiprinti slaptųjų tarnybų kontrolę. Tai galima padaryti duodant užduotis, nustatant politines gaires ir atskaitomybę.

– Ar jau matote, kas kontroliuojant slaptąsias tarnybas yra blogai?

– Įstatyminė bazė pakankamai išplėtota, tačiau institucijos, kurios turėtų vykdyti slaptųjų tarnybų kontrolę, neturi mechanizmo ir tam reikalingų priemonių.

Pavyzdžiui, Vyriausybė turėtų užtikrinti slaptųjų tarnybų kontrolę, tačiau, kaip ir nacionalinio saugumo srityje, neturi priemonių tai padaryti. Kitas dalykas – Valstybės gynimo taryba, kuri yra aukščiausias institutas, turintis nuolat prižiūrėti slaptąsias tarnybas, duoti žvalgyboms užduotis. Tačiau šio klausimo Valstybės gynimo taryba nėra svarsčiusi pastaruosius ketverius metus.

Be jau minėtų problemų, parlamentas pats kalba apie tai, kad trūksta parlamentinės kontrolės priemonių. Kaip tai bus sprendžiama – diskusijų klausimas. Parlamentas pats turi spręsti, kaip tai bus daroma – ar bus atkurtas Saugumo pakomitetis, ar bus įsteigta nauja institucija, pavyzdžiui, žvalgybos kontrolierius. Mes pateikėme savo pasiūlymus, ką jie turėtų daryti, kaip jie turėtų dirbti, kokiais kriterijais vadovautis.

Visoje saugumo sistemoje yra tam tikrų spragų, kurias norime užpildyti.

– Dabar užduotis VSD nustato pats tarnybos vadovas, o Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui – krašto apsaugos ministras. Kokie yra prezidentūros siūlymai?

– Slaptosios tarnybos negali pačios sau formuoti uždavinių. Tai veda prie to, kad tokia tarnyba bus nusiteikusi kuo mažiau dirbti. Tačiau yra vartotojai, kurie užsako šią informaciją, – Vyriausybė, prezidentūra, atskiros tarnybos, kurioms reikia tos informacijos.

Mūsų tikslas – kad vartotojų, kurie gauna šią informaciją, poreikiai būtų apibrėžti atskiru dokumentu. Tas dokumentas būtų patvirtintas aukščiausiu lygiu. Principas toks: iš visų surinkti, kas ko nori ir tarnyboms pateikti užduočių planą. Pagal šį planą žvalgybos tarnybos ar kitos tarnybos, kurios dalyvauja šiame procese, rengtų priemonių planus. Bet ką reikia daryti – joms turi būti pasakyta. Tarnyba pati negali apsispręsti, ko reikia vartotojui – vartotojas turi pasakyti, ko jam reikia.

Principas toks: užduočių suformavimas, darbas pagal šias užduotis, atsiskaitymas už jas. Kai bus pateiktos konkrečios užduotys, bus lengviau žiūrėti, kaip slaptosios tarnybos dirba. Padarei darbą – atsiskaitei, nepadarei – gavai velnių.

– Kam konkrečiai slaptosios tarnybos turėtų atsiskaityti už atliktas užduotis? Ar planuojama, kad būtų atsiskaitoma visiems vadinamiesiems vartotojams?

– Ne, ne visiems. Mes siūlysime, kad būtų vienas žmogus, viena institucija prie Valstybės gynimo tarybos, kuri koordinuotų ir užduočių davimą, ir atsiskaitymą už jas. Tai reiškia, kad užduotys eitų ne iš visų ir atsiskaitoma būtų ne visiems, o viskas eitų per vadinamąjį vieną langelį. Bus siekiama, kad nebūtų blaškymosi tarp atskirų žinybų ar atskirų užsakovų.

Šias užduotis atliktų prie Valstybės gynimo tarybos paskirtas pareigūnas. Kaip ši pareigybė vadinsis, priklausys nuo to, kaip nuspręs Valstybės gynimo taryba.

– Kam būtų patikėta teisė skirti žvalgybos koordinatorių?

– Principas toks – šis žmogus būtų skiriamas kolegialiu sprendimu, jį skirtų Valstybės gynimo taryba. Šis žmogus atstovautų visiems valdžios atstovams – ir Prezidentui, ir Seimo pirmininkui, ir premjerui, nes visi šie žmonės yra Valstybės gynimo taryboje.

Mes siūlome, kad į šias pareigas būtų skiriamas žmogus, turintis patirties šioje srityje. Į šias pareigas gali būti paskirtas bet kas iš dabartinių pareigūnų. O kas bus nuspręsta – tai jau politikų valia.

– Taip pat siūloma įsteigti žvalgybos koordinavimo grupę. Kokios būtų šios grupės funkcijos, kas ją sudarytų?

– Tai būtų žvalgybos koordinatoriaus pagalbinis personalas. Šioje grupėje dirbantys pareigūnai parengtų užduotis žvalgybos tarnyboms, jas įformintų, padarytų vieną dokumentą, parengtų jį Valstybės gynimo tarybos posėdžiui. Tai nebūtų nauja institucija ir nebūtų nauji etatai. Ją sudarytų žmonės iš tų pačių tarnybų – tarkime, premjero patarėjai, prezidentūros patarėjai, kurie visi dirbtų, turėdami tą patį tikslą.

– Koks tolesnis šios koncepcijos kelias?

– Koncepcija virs įstatymų paketu. Tai nebus atskiras įstatymas, tai bus jau veikiančių įstatymų patikslinimas. Teisinė bazė pakankama – yra Žvalgybos įstatymas, yra Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas, Operatyvinės veiklos įstatymas. Reikia tik juos patikslinti, aprašant, kokia konkrečiai yra funkcija.

– Jeigu viskas seksis gerai, kaip manote, per kiek laiko siūloma žvalgybos kontrolės stiprinimo koncepcija galėtų būti įgyvendinta?

– Artimiausiu metu tikimės su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu (NSGK) galutinai susitarti dėl šios koncepcijos ir ją pristatyti dar šiemet planuojamame sušaukti Valstybės gynimo tarybos posėdyje. Paskui ši koncepcija bus pateikta visuomenei susipažinti. Tikimės, kad dar šiemet su NSGK pavyks koncepcijos pasiūlymus pateikti Seimui. O kada Seimas dėl siūlomų įstatymų paketų balsuos – neaišku.