Skandalas dėl pridėtų 10 balų: šis prokuratūros sprendimas švietimo ministrei nepatiks

Skandalas dėl pridėtų 10 balų: šis prokuratūros sprendimas švietimo ministrei nepatiks

Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetų sprendimai prie abiturientų brandos egzaminų rezultatų pridėti po dešimt taškų yra neteisėti, tačiau prokuratūra sako dėl to į teismą nesikreipsianti.

Skandalas dėl pridėtų 10 balų: šis prokuratūros sprendimas švietimo ministrei nepatiks
Skandalas dėl pridėtų 10 balų: šis prokuratūros sprendimas švietimo ministrei nepatiks / S. Lisausko / BNS nuotr.

Kaip trečiadienį pranešė Generalinė prokuratūra, atlikus tyrimą nustatyta, kad vertinimo komitetų posėdžio protokoliniai sprendimai, kuriais nuspręsta pridėti dešimt taškų kiekvienam abiturientui visuose egzaminuose, išskyrus lietuvių kalbos, „prieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms, konstituciniams teisėtumo ir teisinio tikrumo principams“.

„Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad teisiškai komitetų ydingų sprendimų galiojimas yra pasibaigęs, prokurorui nėra teisinio pagrindo taikyti viešojo intereso gynimo priemones ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su abstrakčiu prašymu dėl norminių administracinių aktų – komitetų posėdžių protokolinių sprendimų teisėtumo ištyrimo“, – nurodė prokuratūra.

Dėl to prokuratūra atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

Pasak prokuratūros, egzaminų vertinimo komitetų darbo reglamento nuostata, pagal kurią komitetas priima sprendimus dėl egzamino išlaikymo ribos, prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams – Švietimo įstatymo ir bendriesiems viešojo administravimo ir teisėkūros principams.

Prokuratūra Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją įpareigojo spręsti, kaip pašalinti nustatytus pažeidimus.

Atsisakydama ginti viešąjį interesą prokuratūra įvertino, kad šių metų valstybinių brandos egzaminų sesija yra pasibaigusi, egzaminus laikiusių kandidatų darbai įvertinti, rezultatai patvirtinti ir paskelbti. Rezultatų pagrindu jau įvyko priėmimas į aukštąsias ir kitas mokyklas, laikiusieji egzaminus sudarė sutartis su mokymo įstaigomis.

Todėl, prokuratūros vertinimu, sprendimų pridėti taškų panaikinimas sukeltų prielaidas peržiūrėti visą šių metų priėmimą į aukštąsias mokyklas procesą, kas „turėtų neabejotinai didelį poveikį jau susiklosčiusių santykių švietimo srityje stabilumui ir susiformavusiems į aukštąsias ir kitas mokyklas 2025 metais įstojusių asmenų lūkesčiams“.

Patikrinti vertinimo komitetų sprendimus dėl rezultatų padidinimo ir nuspręsti dėl viešojo intereso pavedė generalinė prokurorė Nida Grunskienė. Kaip pažymėjo prokuratūra, taip pat buvo gautas piliečio pareiškimas.

Kaip rašė BNS, liepą paskelbus šių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus, paaiškėjo, kad kiekvienam abiturientui prie kiekvieno egzamino, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultato pridėta po dešimt taškų.

Vertinimo komiteto pirmininkas, švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius tuomet teigė, kad nepridėjus taškų, būtų itin didelis neišlaikiusiųjų skaičius.

Ministrė Raminta Popovienė sakė, kad rezultatų padidinimas maždaug 4 tūkst. abiturientų leido išlaikyti valstybinį matematikos egzaminą ir įstoti į aukštąsias mokyklas.

Tačiau šis sprendimas sulaukė kritikos dėl to, kad apsunkina konkurenciją stoti į universitetus tiems abiturientams, kurie surinko šimtukus ir aukštus balus be pridėtų taškų.

I. Ruginienė: sprendimas buvo geras

Prokuratūrai pripažinus, kad sprendimai prie abiturientų brandos egzaminų rezultatų pridėti po dešimt taškų yra neteisėti, premjerė Inga Ruginienė sako, jog priimtas sprendimas nebuvo tinkamiausias, tačiau kuo skubiau reikėjo taisyti susidariusią situaciją.

„Sprendimas buvo padarytas geras, nes kitos išeities nebuvo“, – Vyriausybėje trečiadienį žurnalistams sakė premjerė.

„Mes, man atrodo, aiškiai deklaravom – dešimt taškų sistema nėra pats geriausias būdas, bet mes kito būdo neturėjome. Deja, turėjome čia ir dabar taisyti tas klaidas, kurias padarė konservatorių Vyriausybė“, – kalbėjo ji.

I. Ruginienė tikino, kad tokį sprendimą buvo privaloma priimti siekiant kuo daugiau vaikų suteikti galimybę siekti aukštojo išsilavinimo, tačiau planuojami pokyčiai, kad tokių priemonių ateityje taikyti neprireiktų.

„Švietimas yra vienas iš prioritetinių dalykų. Ir, man atrodo, kad mes turime suteikti (galimybę – BNS) maksimaliai platesniam ratui vaikų toliau mokytis, nes išsilavinusi bendruomenė tai yra ypatingai svarbus aspektas mūsų šalyje“, – teigė Vyriausybės vadovė.

„Šiai dienai mes turime ir ilgalaikius tvarius sprendimus, iki gruodžio 1-os Švietimo ministerija turi parengti normalią tvarką, kaip bus dėliojama egzaminų įvertinimo kartelės, kaip bus egzaminai vertinami. Ir grįšim prie tos sistemos, kur mes suteiksim daugiau vaikų galimybę toliau mokytis“, – sakė ji.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
kodėl

prokurorai nepagrįstai taikstosi su VISUOMENEI padaryta m i l ž i n i š k a žala -- JIEMS nuolaidžiauti tokios teisės nesuteikia joks įstatymas , privalo ginti viešą interesą, be jokių išlygų.
2
0
Visi komentarai (1)

Daugiau naujienų